Energetikos ministras Arvydas Sekmokas į šį klausimą atsakė praėjusią savaitę - paaiškindamas, kad naujojo „Lietuvos energijos“ vadovo Daliaus Misiūno mėnesio atlyginimas - 19,9 tūkst. litų - normalus. O koks, ekonomisto profesoriaus Romo LAZUTKOS manymu, atlyginimas Lietuvoje galėtų būti vadinamas normaliu?
- Normaliu dabar tikriausiai laikomas vidutinis atlyginimas, kuris šiuo metu siekia apie 1,6 tūkst. litų atskaičius mokesčius. Toks yra vidurkis, klausimas tik ar jis normalus, ar ne. Man atrodo, kad ne visai normalus. Tačiau mūsų padėtis darbo rinkoje yra kiek kitokia nei Vakarų šalyse: didelis nedarbas, žmonės negali išsiderėti didesnių algų. Žinant, kad Lietuvoje yra sunku susirasti bet kokį darbą, nėra prasmės ieškoti ir geriau mokamo darbo. Stambios įmonės, mokančios darbuotojams vidutinę algą ir matančios, kad kitos įmonės moka minimalias algas, atlyginimų taip pat neskuba didinti. Algos Lietuvoje yra žemesnės, nei galėtų būti pagal mūsų ekonominį lygį. Orientacinė vidutinės algos išraiška Lietuvoje, manau, galėtų būti apie 2,5 tūkst. litų atskaičius mokesčius.
- Jei vidutinės algos išraiška šoktelėtų iki jūsų įvardytų 2,5 tūkst. litų, valstybė iš to tik išloštų, nes daugeliui žmonių, šiandien gyvenančių iš pašalpų, apsimokėtų dirbti.
- Būtent. Lietuvoje šiuo metu populiari nuostata, esą žmonės gyvena iš pašalpų, nes neva tingi dirbti. Manau, kad žmonių pasirinkimą nedirbti lemia nenoras dirbti už tam tikrą algą. O algos šiandien yra mažos, todėl daliai žmonių labiau apsimoka gyventi iš pašalpų. Pašalpas mažinti nėra kur, nes dar labiau jas sumažinus žmonės neišgyvens. Nereikia dejuoti, kad žmonės nenori dirbti, nereikia sakyti, kad jie nori gyventi iš pašalpų. Žmonės dirbti nori, tačiau nori ir to, kad už darbą būtų deramai atlyginta.
- Kur nueis valstybė, neskatindama smulkiojo ir vidutinio verslo, o tik karštligiškai ieškodama, kaip paremti ant išgyvenimo ribos atsidūrusias šeimas?
- Visi supranta, kad esant pakankamam skaičiui darbo vietų ir klestint verslui šalyje viskas būtų gerai. Smulkiojo verslo padėtis yra prastesnė, nes smulkiuosius verslininkus išstumia stambieji monopolininkai. Valstybė galėtų labiau kontroliuoti konkurenciją, tačiau kainas prižiūrinti tarnyba pati stokoja lėšų ir darbuotojų, kurie sutiktų dirbti už 1,3 tūkst. litų atlyginimą. Darbuotojų trūksta ir Darbo inspekcijoje. Valstybė šių tarnybų pakankamai nefinansuoja, o, esant tokiai situacijai, dar skundžiamasi, kad tarpsta šešėlinė ekonomika. Reikia pasakyti, kad tie, kurie stengiasi monopolizuoti rinką ar kitaip nesąžiningai konkuruoti, savo darbuotojams samdyti išleidžia kur kas daugiau lėšų. Todėl pas juos dirba geresni specialistai nei tie, kurie turi juos prižiūrėti.
- O kaip šiandien išgyventi žmonėms, kurie per mėnesį tegauna minimumą?
- Dar 2008-aisiais nustatyta minimali alga yra per maža, ypač žinant, kad pagrindinių prekių kainos ir mokesčiai už komunalines paslaugas per kelerius metus gerokai išaugo. O susimokėti už visa tai daliai žmonių tenka iš minimalios algos, kuri, atskaičius mokesčius, tesiekia apie 670 litų. Šiuo metu ji yra mažesnė nei skurdo riba, kai vienam žmogui tenka 800 litų su trupučiu. Pramonininkų konfederacija ragino Vyriausybę padidinti minimalią algą, bet smulkiojo verslo atstovai tam priešinosi, teigdami, kad didesnių algų nesugebės mokėti. Mano nuomone, didinti minimalią algą reikia, o tie, kurie nesugebės jos mokėti, iš rinkos turėtų pasitraukti. Jeigu jie kažką gamina, parduoda ir nesugeba mokėti didesnės algos, vadinasi, gamyba nėra efektyvi. Ją perimtų kiti, gebantys mokėti didesnę minimalią algą, o buvę darbdaviai patys galėtų tapti samdomais darbuotojais ir dirbti už tiek, kiek sugeba. Ekonomika nuostolių dėl to nepatirtų. Be to, minimalios algos didinimas skatintų ir vietinių prekių paklausą, nes ją gaunantys žmonės savo uždarbį išleidžia čia, Lietuvoje. Tai būtų sveikiau ir Lietuvos ekonomikai.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
