Kreivų veidrodžių karalystė NT versle

„Žalgirio“ stadiono pardavimo, nugriovimo ir tolesnės plėtros istorija nuo pat pradžių buvo apgaubta finansinių aferų ir machinacijų ūko. 1948 m. vokiečių karo belaisvių pastatytą statinį pačiame miesto centre įsigijo Ūkio bankas, kuris planavo jį nugriauti ir jo vietoje pastatyti naują, modernų 10 tūkst. vietų futbolo stadioną. Savivaldybė žadėjo už vieną žiūrovo vietą sumokėti 2500 eurų, visą 25 mln. eurų sumą išmokant per 10 metų. Ūkio bankui bankrutavus, šių planų buvo atsisakyta, o stadioną perėmė Šiaulių bankas (ŠB).

Šiaulių bankas neatskleidžia, kokia suma buvo įvertintas perimtas stadionas. Redakcijos žiniomis, vertė, lyginant su rinkos kaina, buvo sumažinta mažiausiai triskart ir siekė apie 40 mln. litų. Jeigu per dvejus metus būtų pavykę parduoti perimtą turtą brangiau už įvertinimą, skirtumas būtų atitekęs Ūkio banko kreditoriams. Po dvejų metų termino pelnas jau keliautų į ŠB kišenę. Nenuostabu, kad ŠB pasistengė per įvairius buhalterinius manevrus tuos dvejus metus „pratempti“ ir turto per tą laiką neparduoti. Tuo metu pagrindinis pretendentas įsigyti „Žalgirio“ stadioną UAB „Hanner“ savininkas ir vadovas Arvydas Avulis spaudoje ne kartą piktinosi, jog yra priverstas laikyti nenaudojamą didžiulę rezervuotą sumą grynaisiais.

Galiausiai 2015 m. „Žalgirio“ stadioną už 41 mln. eurų įsigijo „Hanner“, o apvalus, daugiau nei 10 mln. eurų, pelnas nusėdo ŠB savininkų kišenėse. Čia iškyla pirmasis įdomus klausimas šioje miglotoje istorijoje - o ką gi už 41 milijoną nusipirko „Hanner“? Oficialus atsakymas - „Žalgirio“ stadiono pastatą. Ir tik pastatą, nes žemės sklypas toje vietoje priklauso valstybei.

„Tikra tiesa, „Hanner“ pirko pastatus. O žemė yra valstybinė. Ir tokia ji išlikusi iki šiol, - sako Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas Gintautas Tiškus. - Jeigu jie mokėjo tuos milijonus, manydami, kad gali daryti, ką nori, tai yra mūsų valstybinių institucijų darbo brokas.“

Ir ką padarė naujasis savininkas su savo brangiai įsigyta nuosavybe? Ją sunaikino. „Žalgirio“ stadionas buvo nugriautas. Tai už ką buvo sumokėtas 41 mln. eurų? Akivaizdu, kad atsakymai - oficialus ir teisingas - į šį klausimą skiriasi iš esmės.

Šis pirkinys atrodo dar keisčiau, žinant, kad reikalavimas ten statyti futbolo stadioną niekur nedingo.

„Pagal galiojantį miesto bendrąjį planą - ne pagal pagrindinį brėžinį reikia žiūrėt, o pagal socialinės infrastruktūros brėžinį 7.2 - ten yra prioritetinė vieta sporto įrenginiams statyti, - pasakojo G.Tiškus. - Buvo šitos teritorijos detaliojo plano konkursas, tai užstatymas ten, vienoks ar kitoks, buvo numatytas palei kraštus, tačiau stadionas išliko. Bet šiandien apie stadiono statybą nekalbama. Jie pradėjo statyti biurus ir viešbutį jau pastatė, o tas vidurys - kaip tik vakar ėjau - ir vienas prožektorius yra išlikę, taip sakant, imituojama, kad ten kažkas bus, nors „Hanner“ aiškiai ne kartą sakė, kad jie ten jokio stadiono nestatys. Tai tokiu atveju, kyla klausimas - jeigu bendrasis planas yra norminis teisės aktas, pagal teismų išaiškinimą prilyginamas įstatymui, tai kodėl vienais atvejais juo reikia vadovautis, kitais - nereikia?“

Lieka tikėti, kad „Hanner“ savininkas A.Avulis turi pranašystės dovaną. „2017 m. Vilniaus miesto taryba priėmė rezoliuciją, kurioje nurodyta, kad keičiant miesto bendrąjį planą, bus atsisakyta numatyto prioritetinio sporto ir pramogų objekto - nacionalinio „Žalgirio“ futbolo stadiono su daugiafunkciu kultūros ir pramogų centru. Bendrajame plane šiame sklype plėtrą ketinama numatyti miesto centro dešiniajame Neries krante, atsisakant bet kokių privalomų reikalavimų ten numatyti futbolo stadioną. Patvirtinus naują Bendrąjį planą reikalavimo statyti stadioną minėtame sklype nebeliks“, - informuoja sostinės savivaldybė.

Bet kol kas naujas Bendrasis planas nėra patvirtintas ir reikalavimas statyti naują stadioną dar galioja. 2017 m. pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą pašalinti nustatytus nuomos sutarties tarp valstybės ir UAB „Hanner“ pažeidimus. Vykdydama šį nutarimą, Nacionalinė žemės tarnyba informavo „Hanner“, jog nuomos sutartis bus nutraukta dėl to, kad bendrovė nenaudoja nuomojamo žemės sklypo pagal Nekilnojamojo turto kadastre bei nuomos sutartyje įrašytą paskirtį - t.y. nestato stadiono. „Hanner“ kreipėsi į teismą. „Respubliką“ konsultavusių teisininkų nuomone, šios bylos rezultatas yra unikalus ir, ko gero, vienintelis toks Lietuvos teismų praktikoje. Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, sudarytoje taikos sutartyje numatyta, kad „už teisę naudoti ir valdyti žemės sklypo teritoriją, kurioje jau yra pastatyti statiniai, bendrovė Lietuvos valstybei kaip vienkartinę kompensaciją įsipareigoja sumokėti 1 mln. eurų. Pagal šią sutartį Nacionalinė žemės tarnyba nebeturi jokių pretenzijų ir reikalavimų bendrovei dėl šio valstybinės žemės nuomojamo ploto“. Beje, taikos sutartyje pabrėžta, kad „kitą nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalį bendrovė šiuo metu gali naudoti tik futbolo arenos statybai“.

Šį sprendimą sunku pavadinti kaip nors kitaip, nei oficialiu kyšiu valstybei. Vadinasi, remiantis tokia praktika, verslininkai nuomojamuose valstybiniuose sklypuose gali statyti, ką nori, pažeidinėti galiojančius teisės aktus, o paskui atsipirkti „vienkartine kompensacija“ valstybei? Ar tokia privilegija suteikta tik A.Avuliui?

„Nematau didelio skirtumo tarp „Vijūnėlės“ dvaro ir „Žalgirio“ stadiono, - teigė G.Tiškus. - „Vijūnėlės“ dvaras buvo nugriautas, nes prieštaravo bendrajam planui. O „Žalgirio“ stadionas užstatomas biurais ir gyvenamaisiais namais, nors bendrajame plane ten turi būti prioritetinė vieta sporto įrenginiams. Tokia prasme aš nematau skirtumo tarp jų. Mano galva, tokių dvigubų standartų neturėtų būti. „Vijūnėlės“ dvarą nugriaunam, nes jis mažiukas, o didžiulių kompleksų jau nebegriaunam?“

Jau baigiant rašyti straipsnį, Vilniaus savivaldybės tinklalapyje pasirodė skelbimas, kad š.m. vasario 19 d. miesto Taryba svarstys administracinės paskirties pastato, buvusio „Žalgirio“ stadiono sklype, projektą. Daugiau nei 6 hektarų sklypas jau įvardijamas kaip „Hanner“ grupės įmonės „Promola“ nuosavybė. „UAB „Promola“ yra įsigijusi keletą sklypų. Dalis sklypų buvo nuomojama, dalis buvo nuosavybė - išsipirkta jau ankstesnių savininkų“, - taip į klausimą, kada ir už kiek valstybinis sklypas tapo privačia nuosavybe, atsakė Vilniaus savivaldybė.