Labai slepi mokesčius? Tikrai nepasislėpsi

Pelnosi nelegaliai

VMI dar 2011-aisiais pradėjo projektą „Žemės ūkis“, kurio metu tikrina ūkininkų ūkius, o ypač žemės nuomos sandorius. Manoma, kad žemės savininkai už nuomą gauna apie 100 mln. litų. Tačiau deklaruojama yra tik apie 3-5 proc. šios sumos. Šiemet VMI specialistai taip pat tikrina žemės savininkus. Tiesa, rezultatus kol kas paskelbė tik Alytaus apskrities VMI. Mokestinių prievolių skyriaus specialistų atlikti pokalbiai su stambiais dirbamos žemės savininkais jau davė rezultatų - apskrities gyventojai deklaravo daugiau kaip 120 tūkst. litų žemės nuomos pajamų ir per 18 tūkst. litų mokėtino gyventojų pajamų mokesčio.

„Pokalbių su mokesčių specialistais metu daugelis dirbamos žemės savininkų nurodė žemę ūkininkams perleidę neatlygintinai, nors patys sumokėjo žemės mokestį, t.y. turėjo išlaidų, o pajamas - išmokas iš ES lėšų - gavo žeme besinaudojantys ūkininkai. Tokia verslo logikos neatitinkanti situacija kelia įtarimus dėl galimo mokesčių slėpimo“, - konstatavo Alytaus apskrities VMI Mokestinių prievolių skyriaus vedėja Zita Jarmalienė.

Baudos - kraštutiniu atveju

Gautas žemės nuomos pajamas gyventojai privalo apskaičiuoti pasibaigus metams, jas deklaruoti bei sumokėti pajamų mokestį, taikant 15 proc. tarifą. Nedeklaravusiems asmenims gresia bauda nuo 200 iki 500 litų. Be to, skaičiuojami delspinigiai.

„Vis dėlto baudos yra skiriamos tik tuomet, kai gyventojas nereaguoja į mokesčių administratoriaus raginimus ir piktybiškai vengia sumokėti mokesčius“, - akcentavo VMI Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Vokeliai ūkininkams nenaudingi

Lietuvos žemės savininkų sąjungos vadovas Gintaras Nagulevičius „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad žemės nuomos kaina priklausomai nuo jos derlingumo svyruoja nuo 100 iki 600 litų už hektarą. Kaina taip pat priklauso ir nuo ūkininkų koncentracijos toje teritorijoje.

„Tačiau yra ir žmonių, kurie žemę nuomoja už simbolinę kainą arba net nemokamai“, - tikino G.Nagulevičius. Deja, VMI atstovas Darius Buta iškart konstatavo: „Taip nebūna“.

Pasak G.Nagulevičiaus, visgi yra žmonių, kurie žemės nuomos sutarčių oficialiai nesudaro, kad nereikėtų mokėti mokesčių valstybei, nes nuo kiekvieno 100 litų tektų 15 atiduoti. Ūkininkams irgi būtų pravartu už nuomą mokėti vokelyje, nes tada ir nuomos kaina būtų mažesnė. Tačiau tada ūkininkas negautų tiesioginių išmokų ir žymėto dyzelino, nes tai priklauso tik žemę dirbantiems žmonėms. O be sutarties įrodyti, kad tu dirbi svetimą žemę, yra nerealu.

Septyni projektai

Be to, kad lankosi pas žemės savininkus, VMI specialistai šiuo metu vykdo 7 tikslinius projektus, nukreiptus prieš galimus mokesčių slėpėjus: pernai pradėtus projektus „Baltieji chalatai“ ir „Būstas be mokesčių“ bei naujus „Skaidri gamyba“, „Atsakinga statyba“, „Nuostolinga įmonė“, „Ratai“, „Šou be šešėlių“. Projektai sugalvojami atsižvelgiant į didžiausią riziką dėl mokesčių slėpimo keliančius sektorius, tačiau tai nereiškia, kad nėra tikrinami ir visi kiti.

„Baltieji chalatai“

Vykdant projektą „Baltieji chalatai“ nuo 2013 m. pradžios atlikti 452 kontrolės veiksmai privačiose sveikatos priežiūros, odontologijos ir veterinarijos paslaugas teikiančiose įmonėse. Projekto įgyvendinimo metu nustatyta, kad kontroliuotose įmonėse neapskaitoma nemaža dalis pajamų, nes po atliktų operatyvių patikrinimų mokesčių mokėtojais deklaruodavo 60-80 proc., o kai kuriais atvejais - 2-5 kartus didesnes pajamas.

Paminėtinas atvejis, kai asmuo, už 147 tūkst. litų sumą suteikęs dantų protezavimo paslaugų, net neturėjo Odontologų rūmų licencijos. Be to, identifikuotas ne vienas atvejis, kai privačios medicinos įstaigos, siekdamos išvengti dalies mokesčių, nepildė pacientų medicininių kortelių.

Per 2014 m. I pusmetį 300 kontroliuotų sektoriaus įmonių iš viso sumokėjo per 1 mln. litų mokesčių - 96 proc. daugiau nei 2013 m. tuo pačiu metu. 459 įmonės, gavusios mokesčių inspekcijos laiškus, iš viso sumokėjo 1,8 mln. litų mokesčių, t.y. 59 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas gina medikus ir tvirtina, kad jie yra juodinami.

„Vien tas pavadinimas „Baltieji chalatai“ meta šešėlį ant gydytojų. Juk privačioms įstaigoms, kurios slepia mokesčius, dažniausiai net ne gydytojai vadovauja, o buhalteriai, vadybininkai ir t.t. Ir steigėjai dažniausiai būna ne gydytojai. O iš pavadinimo atrodo, lyg gydytojai slėptų mokesčius“, - sakė L.Labanauskas.

„Atsakinga statyba“

Vien per praėjusius dvejus metus tikrinant statybų sektoriaus įmones VMI papildomai į biudžetą priskaičiavo 32 mln. litų mokesčių. Anot VMI, minėtas sektorius pasižymi ypač dideliu „šešėliu“, plačiai paplitusiais mokesčių vengimo bei slėpimo mastais

„VMI praktika parodė, kad ne tik statytojai, bet ir prekių tiekėjai vengia apskaityti dalį gaunamų pajamų, ypač tose statybos proceso grandyse, kurias vėliau, kai objektas jau pastatytas, itin sunku patikrinti. Todėl šio projekto metu VMI ypatingą dėmesį skyrė stambiems komercinės paskirties statybos objektams, kurie dar tik pradedami plėtoti, t.y. stebimas visas statybos procesas nuo statybos pradžios iki statinio užbaigimo“, - „Vakaro žinias“ informavo VMI.

Statybų sektoriuje dažniausiai neapskaitomos ir nedeklaruojamos visos gaunamos pajamos, apmokestinamasis pelnas mažinamas ne laiku nurašomomis sąnaudomis, sąnaudos didinamos „prirašant“ realiai neatliktus darbus, vengiama laiku deklaruoti ir mokėti PVM.

Pavyzdžiui, pernai Klaipėdoje buvo patikrinta statybos bendrovė, kuri pardavė pastatytas poilsio patalpas. Nors pirkėjai su bendrove atsiskaitė, tačiau įmonė neapskaitė 800 tūkst. litų gautų pajamų, jų nedeklaravo ir mokesčių nesumokėjo.

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Darius Gedvilas sutinka, kad statybų verslas yra ypač šešėlinis, tačiau esą daugiausiai pajamų slepia fiziniai asmenys, atliekantys būstų apdailos darbus. Su jais dažniausiai nesudaromos sutartys ir atsiskaitoma grynaisiais nemokant mokesčių.

„To galima būtų išvengti pakeitus Pelno įstatymą. Pavyzdžiui, „Vakaro žinių“ žurnalistas nusipirko butą su daline apdaila. Redakcija galėtų padengti dalį buto remonto išlaidų ir vėliau išskaičiuoti skolą iš atlyginimo arba suteikti darbdavio paskolą, kad išlaikytų perspektyvų darbuotoją. Redakcija sudarytų sutartį su statybininku ir būtų mokami mokesčiai valstybei. Tačiau, priešingai nei Vakaruose, Lietuvoje įmonė to negali įkalkuliuoti į sąnaudas. Dabar tai apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. O Vakarų šalyse toks vadinamasis „gerovės paketas“ neapmokestinamas“, - sakė D.Gedvilas.

„Nuostolinga įmonė“

Šis projektas pradėtas vykdyti tik šiais metais, iki šiol atlikti 23 kontrolės veiksmai. Įspėtos įmonės mokestinį nuostolį sumažino 1,85 mln. litų sumai.

Pavyzdžiui, VMI patikrino bendrovę, vykdančią mažmeninę prekybą ir teikiančią apsauginių žaliuzių remonto, roletų montavimo bei kitas paslaugas. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad įmonė daugiau kaip 10 metų dirbo nuostolingai, ją gelbėjo tik savininko įnešamos pinigų sumos, kurios siekė daugiau kaip 740 tūkst. litų. Tai, kad įmonės nepelninga veikla tęsiasi visą veiklos laikotarpį, o įmonės savininkas deklaruoja investuojantis į verslą gana dideles pinigines lėšas, sudarė pagrįstas prielaidas abejoti įmonės deklaruojamų veiklos rezultatų tikrumu. Nustatyta, kad įmonė neapskaitė ir nedeklaravo visų gautų pajamų, todėl netinkamai nustatė PVM ir pelno mokesčio bazes, o į apskaitos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Patikrinimo metu pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą papildomai priskaičiuota 140 tūkst. litų PVM ir 33 tūkst. litų pelno mokesčio.

„Skaidri gamyba“

Projekto „Skaidri gamyba“ akiratyje šiuo metu yra apie 1200 apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonių, kurių veiklos rezultatai yra žemi ir kelia daugiausiai abejonių. Rizikingiausiose maisto, chemikalų bei chemijos produktų gamybos, guminių bei plastikinių gaminių gamybos įmonėse šiuo metu atliekami mokestiniai tyrimai: nustatyta papildoma per 0,7 mln. litų mokesčių suma, pelno nuostolis sumažintas 3,6 mln. litų suma.

Pavyzdžiui, vienoje Vilniaus valgomųjų ledų ir konditerijos pusgaminių gamyba užsiimančioje bendrovėje nustatyta, kad ji, siekdama sumažinti apmokestinamąjį pelną, į sąnaudas nepagrįstai nurašė didelius kiekius žaliavų (cukraus, riebalų, kakavos ir pieno miltelių). Be to, įmonė 2013 m. neapskaitė ir nedeklaravo dalies pajamų už realizuotus ledus bei nesumokėjo mokesčių.

Projektas „Ratai“

Projektu „Ratai“ domimasi prekiaujančiųjų automobiliais ir juos remontuojančiųjų pajamų apskaita. Kadangi jis pradėtas neseniai, VMI praneša tik tai, kad dėl intensyvaus tikrinimo vis daugiau asmenų pereina prie legalios veiklos. Per pirmus 7 šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, savo veiklą registravo 138 proc. daugiau fizinių asmenų, o įmonių skaičius padidėjo 60 proc.

Bendrovės „Varanas“, valdančios Kauno automobilių turgų, direktorius Valentinas Naujanis tvirtino, kad VMI specialistai itin suaktyvėjo.

„Tačiau patikrinimas davė gerų rezultatų. Žmonės ėmė išsiiminėti patentus, įmonės daugiau darbuotojų įdarbina legaliai“, - sakė V.Naujanis.

„Būstas be mokesčių“

Nuo projekto vykdymo pradžios jau atlikti 33 statybinių bendrovių mokestiniai tyrimai, 171 operatyvus patikrinimas. Kontrolės veiksmų metu nustatyta 3,94 mln. litų neapskaitytų pajamų, pelno mokesčio bazė padidinta 25,61 mln. litų, nustatyta 7,1 mln. litų papildomai mokėtina mokesčių suma.

Iš 179 fizinių asmenų, neįregistravusių gyvenamojo nekilnojamojo turto, tikrinimams buvo atrinkta 90 gyventojų. Atlikus 35 asmenų kontrolės veiksmus paaiškėjo, kad pastarieji nedeklaravo 2,6 mln. litų apmokestinamų pajamų, nustatyta 10 galimo neteisėto praturtėjimo atvejų. Kitų asmenų kontrolės veiksmai dar tęsiasi.

Pavyzdžiui, Kaune nustatytas atvejis, kai vos per 20 metų perkopęs jaunuolis, gaunantis tik darbo užmokesčio pajamas, įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu Alytuje už 230 tūkst. litų ir 3 kambarių butą su stovėjimo vieta automobiliui Vilniuje už beveik 250 tūkst. litų. Jaunuolis nurodė, kad įsigytas turtas buvo apmokėtas iš tėvų pajamų. Atlikus tėvų gautų pajamų ir išlaidų analizę išsiaiškinta, kad jų patirtos išlaidos viršijo pajamas daugiau nei 150 tūkst. litų. Iš kur šeima gavo neapskaitytų pajamų, bus aiškinamasi tolesnių kontrolės veiksmų metu.

„Šou be šešėlių“

Šiemet dar vykdomas ir projektas „Šou be šešėlių“, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kaip pramoginių renginių organizatoriai ir atlikėjai paiso mokestinių prievolių. Tačiau, anot VMI, „projekto rezultatai šiuo metu yra neviešintini“.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“