Su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir jos naujaisiais vadovais bendros kalbos nerandantis “Klaipėdos hidrotechnikos” šeimininkas Pranciškus Jurgutis vakar patyrė dar vieną pralaimėjimą. Finansinių problemų spaudžiama jo bendrovė privalės sumokėti beveik pusę milijono litų už laiku nepradėtus uosto akvatorijos valymo darbus.
Vakar pavakarę Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti savo paties šių metų kovo 15 d. priimtą preliminarų sprendimą. Išnagrinėjęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) ieškinį, teismas priteisė jai iš “Klaipėdos hidrotechnikos” 450 tūkst. litų baudą, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
Nesilaikė sutarties
Ši didžiulė bauda pastaruoju metu vien nesutarimais bei bylinėjimusi su KVJUD vadovu Eugenijumi Gentvilu garsėjančio uostamiesčio verslininko P.Jurgučio bendrovei skirta už tai, kad ji nesilaikė 2007 m. gegužės 18 d. pasirašytos sutarties dėl uosto akvatorijos valymo darbų. Jos vertė - per 15 milijonų litų.
Sulaukusi raštiškos KVJUD techninės užduoties ir aplinkosaugininkų leidimo, “Klaipėdos hidrotechnika” privalėjo pradėti uosto įplaukos kanalo dugno valymo darbus ne vėliau nei per 7 d., kitose akvatorijos vietose - per 15 d.
Už tai, kad darbai 2009 m. rugsėjį nepradėti laiku, bendrovei KVJUD skyrė vienkartinę 400 tūkst. litų baudą ir dar po 5000 litų už kiekvieną uždelstą parą.
“Klaipėdos hidrotechnika” vėlavimą bandė teisinti blogomis oro sąlygomis ir dėl to nutikusiu force majeure (nenugalima jėgos aplinkybė). Tačiau teismo toks alibi neįtikino, tuo labiau kad apie blogus orus bendrovė KVJUD net nepranešė.
2007 m. KVJUD pasirašė tris sutartis su “Klaipėdos hidrotechnika” dėl uosto gilinimo, valymo ir eksploatavimo darbų. Bendra jų vertė - per 71 milijoną litų.
Kaltinimai dėl sabotažo
Praėjusių metų birželio viduryje KVJUD generaliniu direktoriumi tapęs E.Gentvilas pašiurpo sužinojęs, kad šie darbai daugiau nei metus nevykdyti. Jis atvirai prakalbo apie sabotažą uoste ir apkaltino kelis labai aukštas pareigas einančius direkcijos darbuotojus tarnaujant ne uosto ir valstybės, o minėtos bendrovės ir jos savininko interesams. Dėl to ir buvo atleistas KVJUD infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.
E.Gentvilas atskleidė labai paprastą mechanizmą, kaip, tarnaujant “Klaipėdos hidrotechnikai” ir paprasčiausiai tempiant laiką, sudarytos sąlygos nieko nedirbti ir kartu išvengti sutartyse numatytų sankcijų.
“Rangovas darbus turi pradėti per 15 dienų nuo tada, kai jam pateiktos techninės užduotys ir aplinkosaugininkų leidimas. Už direkcijos pinigus atlikti matavimai galioja 30 dienų. Aš žinau mažiausiai tris atvejus, kai techninės užduotys rangovui įteiktos pavėluotai. O paskui, išlaukus minėtas 15 dienų, matavimų galiojimo laikas jau būdavo pasibaigęs. “Klaipėdos hidrotechnika” tada kuo ramiausiai sakydavo, kad yra pasiruošusi dirbti, tačiau reikia atlikti naujus matavimus. Ir vėl direkcijos pinigai buvo metami matavimams atlikti. Uostas tapo tarsi įkaitu, nes sutartys baigsis tik tada, kai bus išleisti visi darbams numatyti pinigai”, - teigė E.Gentvilas.
Smūgis po smūgio
Šis teismo sprendimas ne paskutinis. KVJUD siekia iš P.Jurgučio bendrovės prisiteisti 1 milijoną litų ir už sutarties dėl uosto gilinimo nevykdymą bei pusę milijono už darbų vėlavimą.
KVJUD jau yra nutrauksi net devynias su “Klaipėdos hidrotechnika” pasirašytas sutartis. Netrukus šiai bendrovei gali tekti net kraustytis iš uosto, nes dėl nemokamos nuomos bus nutraukta ir žemės nuomos sutartis. Tai būtų pirmas atvejis uosto istorijoje, kai kompanija nesugeba už ją sumokėti. Anot E.Gentvilo, skolas bando atgauti net penki antstoliai.
Pasak “Klaipėdos hidrotechnikos” atstovų, P.Jurgutis šiuo metu serga ir nieko nekomentuoja. O jo pirmasis pavaduotojas Gintautas Jocius vakar vakare “Respublikai” sakė, kad į šiuos reikalus nesikiša, nes jais rūpinasi kiti bendrovės darbuotojai.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
