Laisvoji rinka siūlo nuodus

Klastojimo atvejų daugėja

Europolas ir Interpolas paviešino 2016 metų sausio 18 - vasario 14 dienos jų organizuotos tarptautinės operacijos „Opson“ duomenis, netikėti pareigūnų patikrinimai vyko 57 pasaulio šalyse gamybos įmonėse ir pasienio kontrolės punktuose. Buvo konfiskuota daugiau kaip 10 tūkst. tonų padirbtų ir netinkamų vartoti maisto produktų ir 1 mln. litrų gėrimų klastočių. Lietuvos muitinės departamento pareigūnai užkirto kelią į mūsų rinką patekti suklastotiems 57 tūkst. vienetų saldainių ir 229 tūkst. vienetų kramtomosios gumos iš Kinijos. Beje, pasibaigus tarptautinei operacijai šįmet dar fiksuoti keli atvejai dėl suklastotų saldainių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektor iai minėtos operacijos metu sulaikė 63 tonas nesaugių, netinkamai paženklintų maisto produktų, kai kuriuose jų buvo rasta net gyvsidabrio.

Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus vyriausioji inspektorė Aistė Žičkutė „Vakaro žinias“ informavo, kad sulaikyta sufalsifikuota guma buvo pažymėta garsiu F-1 prekės ženklu, saldainiai - „Mirinda“ prekės ženklu. „Galiu pasakyti, kad falsifikuojami labiausiai išreklamuoti, garsiausi, perkamiausi maisto produktų prekės ženklai, - sakė A.Žičkutė. - Iš maisto produktų dažnai padirbinėjami prancūziški, amerikietiški prekių ženklai.“

Štai pernai muitinės pareigūnams dalyvaujant minėtoje tarptautinėje operacijoje „Opson“ buvo sulaikyta 5 tonos falsifikuotų garsių prekės ženklų stipriųjų alkoholinių gėrimų, kuriuos į Lietuvos rinką bandyta įvežti iš Ukrainos. Buvo sulaikyta ir daugiau kaip 36 tūkst. vienetų suklastotų sausainių taip pat iš Ukrainos.

Norėdami įsitikinti, ar maisto produktai falsifikuoti, ar ne, muitinės pareigūnai iškart kreipiasi į intelektinės nuosavybės teisės savininkus, jie ir pateikia išvadą, ar prekė originali, ar pažymėta suklastotu prekės ženklu, dizainu.

Gausim raštą, spręsim

Seimo narys Bronius Pauža tvirtino, kad šiuo metu didžiausia Europos problema ta, jog atsakingos institucijos negali atsekti, ar deklaruojama mėsa tikrai yra tos gyvūno rūšies, kokia nurodoma dokumentuose.

„Iš Rumunijos arkliena keliavo į visą Europą kaip jautiena, ir tik kažkelintoje Europos valstybėje buvo nustatyta, kad tai yra klastotė. Arkliena nėra nuodinga, bet jos kaina kur kas mažesnė nei jautienos. Tai didžiuliai žmonių apgaudinėjimai. Čia Europoje didelė spraga. Žinote, čia daug niuansų, laisvas prekių judėjimas Europoje paskatino tokių dalykų atsiradimą“, - dėstė B.Pauža.


Jonas MILIUS, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius:

- Prieš kelias dienas tarptautiniame seminare akcentavote, kad būtina griežčiau kovoti su maisto klastojimu, ką darysite?

- Kaip tik rengiamės Seimui pateikti sugriežtintą tvarką dėl maisto klastočių, kontrabandinio maisto, kuris patenka be dokumentų. Siekiame, kad už maisto klastojimą būtų įvestas Baudžiamasis kodeksas. Šiandien kontrabandininkai klesti, nes jiems skiriamos tik administracinės baudelės, atimamas ir sunaikinamas krovinys. Štai ir visa nuobauda. Turi būti baudžiamosios bylos, nes kalbame apie žmonių sveikatą, jau nekalbu apie finansinius dalykus. Kai atvežamas neaiškios kilmės produktas, tuo labiau sufalsifikuotas, žmogus nežino, ką valgo.

- Kas klastojama?

- Daug kas, „populiaru“ klastoti žuvis, pavyzdžiui, deklaruojama, kad yra mėlynasis tunas (kuris kainuoja 10 kartų brangiau nei geltonasis tunas), o vartotojui į lėkštę tiekia geltonąjį tuną. Žmogus susimoka kaip už mėlynąjį. Deklaruojami eršketo ikrai, nors yra kuprės. Štai neseniai Anglijoje kilo skandalas dėl prabangaus vyno klastočių, paaiškėjo, kad ten pigus vynas, visai ne prabangus. Dar gerai, kad tas vynas buvo nekenksmingas. Juk yra suklastotų produktų, kurie kenksmingi, prisiminkime Italijos atvejį, kai alyvuogės buvo mirkytos vario sulfate, kad pakeistų spalvą. Įsivaizduokite, kaip atsiliepia sveikatai.

Kitą savaitę, baigę tartis su savo teisininkais, pateiksime Seimui minėtą projektą, nes negalime leisti apgaudinėti vartotojų, juo labiau kad Lietuva pasidariusi kaip koks poligonas. Neseniai Kirtimuose nustatėme 120 tonų nelegalios kiaulienos (kiaulienos lašiniai ir kepenys), be jokių dokumentų. Mėsa buvo paruošta vežti į kitas šalis.

- Ar gali vartotojas plika akimi atskirti, kur yra maisto klastotė?

- Į šį klausimą galiu atsakyti taip: rimti prekybos centrai labai rimtai atsirenka tiekėjus, tačiau kita situacija dėl turgaviečių. Mūsų tarnyba inicijavo įstatymo pakeitimą, kad už turgaviečių tvarką atsakytų turgavietės savininkas, o dabar Ūkio ministerija nustačiusi, kad atsakingas kiekvienas prekiautojas atskirai. Vyriausybė jau gavo mūsų raštą.

- Tačiau turgaus prekiautojai dokumentus turi.

- Dokumentai būna sutvarkyti, tačiau kitas klausimas - ar jie padirbti, ar ne. Jei taip, tai nusikaltimas, iš to daromi pinigai. Patys suprantate, padaryti važtaraščius, apskaitą nesudėtinga. Visi prisimename Europos skandalą, kur žmonės arklieną valgė kaip jautieną, kol buvo padaryti DNR tyrimai ir išaiškėjo tiesa. Baisiausia tai, kad vyksta žaidimas su žmonių sveikata.

- Jūsų tarnyba sulaukia vartotojų skundų dėl maisto klastojimo?

- Mes tokiems atvejams užkertame kelią, tačiau neaišku, kas per Rumuniją, per kitas šalis įvažiuoja. Juk laisvas prekių judėjimas, sunku sugaudyti iš kitų ES šalių. Tai visos Europos problema.

- Tai ką valgyti?

- Valgyti reikia pas savo močiutes į kaimą važiuoti.


Įdomiausi produktai, sulaikyti 2016 m. tarptautinėje operacijoje „Opson“

ITALIJOJE - 85 t alyvuogių, nudažytų vario sulfato tirpalu alyvuogių spalvai pagyvinti;

TAILANDE - 30 t nelegalios, žmonių maistui netinkamos jautienos ir buivolienos, importuotos iš Indijos, paruoštos platinti prekybos centruose;

BELGIJOJE - keleivių bagaže mėginta pervežti beždžionių mėsą;

TOGE - 24 t tilapijų, netinkamų žmonių maistui;

PRANCŪZIJOJE - keleivių bagaže rasta 11 kg skėrių ir 20 kg vikšrų;

AUSTRALIJOJE - 450 kg suklastoto medaus (primaišyta kitų medžiagų, cukraus sirupo);

INDONEZIJOJE - 70 kg vištų žarnų, išmirkytų formaline;

BOLIVIJOJE - tūkstančiai sardinių konservų indelių su padirbtomis etiketėmis (su Peru prekės ženklu).

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“