1 nuotr.Valdančiųjų klanui nepriklausantiems politikams vis daugiau įtarimų kyla dėl to, ar tik specialiai nėra proteguojamas konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės privačių ugdymo įstaigų verslas.
Mat lyg tyčia valstybinėms mokykloms keliami daug didesni reikalavimai nei privačioms, pastarosios toliau gaus valstybinį finansavimą net jei neturės 60 mokinių, o valstybinės ar savivaldybių - ne. Be to, jau nuo šiemet visos mokyklos privalės priimti kiekvieną vaiką, nepaisant jo individualių poreikių. Išskyrus privačias.
„Valstybės ir savivaldybių mokyklos yra diskriminuojamos privačių mokyklų atžvilgiu, nes vienos ir kitos gauna finansavimą iš valstybės, bet privačioms mokykloms bendro mokinių skaičiaus mokykloje kriterijus - 60 - nėra taikomas. Tai reiškia, kad jeigu 60, tu gauni mokymo lėšas, jeigu 59 - negauni, bet kitais metais vėl gali būti, tarkime, 63 mokiniai. Baisus įvykis", - pareiškė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rita Tamašunienė.
Dabar jau buvęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas yra aiškinęs, kad valstybė skiria ugdymo lėšas, ūkio lėšas skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Jeigu tai yra savivaldybės mokykla - savivaldybė, jeigu ministerijos - ministerija, jeigu privati, tai privačiai skiriamos lėšos. Privačios mokyklos gali būti įvairaus tipo: yra ir bendruomeninės, jos yra gana mažos, kartais yra dėstomas ir unikalus turinys, nebūtinai valstybinė programa, turi galimybę imti lėšas iš mokinių, tiksliau, dažniausiai iš mokinių tėvų, tokiu būdu užtikrinti kokybę.
Ministras neįtikino
R.Tamašunienė „Vakaro žinioms" išreiškė nuostabą dėl tokio požiūrio.
„Kažkodėl privačioms mokykloms nėra reikalavimų dėl mokinių skaičiaus. Pasižiūrėjus į kai kieno turto deklaracijas akivaizdu, kad privatus švietimas tikrai yra geras verslas. Ir iš tėvų imami didžiuliai pinigai, ir dar valstybė skiria pinigų. Sakoma, kad mažos klasės užtikrins ugdymo kokybę. O valstybinėse mokyklose kažkodėl mažos klasės neužtikrina kokybės", - stebėjosi R.Tamašunienė.
Vardan Landsbergių
Pasak parlamentarės, kyla įtarimų, kad viskas daroma siekiant padėti Landsbergių verslui.
„Pati dirbau pedagoge ir niekada neįsivaizdavau, kad iš švietimo galima tokį kapitalą susikrauti. Švietimas, mano vertinimu, yra viešoji paslauga, bet jei iš to galima gauti tokį pelną, valstybei reikia peržiūrėti švietimo finansavimo sistemą. Jei tėvai nori mokėti, tegul moka, bet tada valstybė tegul neskiria tam pinigų", - įsitikinusi R.Tamašunienė.
Pasak jos, įtarimus dėl Landsbergių verslo protegavimo stiprina ir tai, jog valstybinės mokyklos privalės priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais, o privačioms tai nebus privaloma. Anot politikės, taip norima, kad privačios mokyklos pritrauktų dar daugiau vaikų ir gautų didesnį pelną, nes dalis tėvų nenorės, kad vaikai mokytųsi klasėse, kur keli vaikai bus su specialiaisiais poreikiais.
Nemato logikos
Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos" narė Vilija Targamadzė taip pat pastebėjo, kad valstybinės bei savivaldybių mokyklos būtų diskriminuojamos privačių atžvilgiu. Anot politikės, mokyklos bus tiesiog „šienaujamos", regionai taps dar nepatrauklesni.
Sukūrė mitą
Socialdemokratų Seime atstovas, pedagogas Tomas Bičiūnas „Vakaro žinioms" teigė, kad tiek jis asmeniškai, tiek jo partiečiai visada pasisakė už tai, jog privačioms mokykloms neturi būti suteikinėjamos privilegijos.
„Matome nelygybę tarp privačių ir valstybinių mokyklų. Todėl manytume, gal tokiu atveju privačioms mokykloms nereikėtų skirti valstybinio finansavimo, nes kai skiriama, jos iškeliamos dar aukščiau. Visada pagalvoji, kad vieni ar kiti sprendimai priimami būtent dėl vienos garsios šeimos. Sąsajų tokių negali nematyti", - kalbėjo T.Bičiūnas.
Pasak jo, kai valdantieji kalba, jog reikia uždaryti valstybines mokyklas, neturinčias 60 vaikų, nes jos nesuteikia kokybiškų paslaugų, kalba nesąmones.
„Yra daugybė mažų kaimiškų mokyklų, kuriose ir mokymosi rezultatai geri, ir atmosfera gera, todėl mokyklos dydis neturi būti priežastis jos uždarymui. Yra ir mažų mokyklų, kuriose prasti rezultatai, bet yra ir didelių. Ir atvirkščiai - yra mažų, teikiančių kokybiškas paslaugas, yra ir didelių. Negalima matuoti pagal vieną kurpalį", - konstatavo T.Bičiūnas.
Mokslas - itin brangus
A.Landsbergienės įstaigų tinklo Karalienės Mortos mokykla tinklalapyje skelbiama, kad Vilniuje ir Kaune pradinukų ugdymas tėvams kainuoja 720 eurų per mėnesį, mėnesio mokestis pagrindinėje mokykloje - 780 eurų, gimnazijoje - 795 eurai Kaune ir 820 eurų Vilniuje. Ir visur yra stojamasis mokestis, siekiantis nuo 450 iki 510 eurų. Tačiau jei norite vaikams dar ko nors, šitų mokesčių neužtektų. Atskirai kainuoja prailgintos dienos grupė (150 Eur/mėn), maitinimas, individualios ugdymo priemonės ir t.t.
Vito Tomkaus trigrašis: Negaliu atsistebėti, kad žmonės vis dar stebisi, kodėl mišrūnų valdžia mus stebina savo nuoseklumu. Juk nebe pirmą kartą lietuviai yra verčiami apmokėti valdžios vagystes iš savo kišenių... Prisiminkite "čekiukų skandalą": politikams, kurie vogė kanceliarijos išlaidoms skirtas lėšas, buvo pasiūlyta vietoj "kanceliarinių lėšų" potencialiems vagims išmokėti grynais, kad nusipirktų ką nori nevagiliaudami. Pabandykit kokioje "Maximoje" paprašyti iš kasininkės grynų, kad nereikėtų vogti prekių ir po to su apsauginiais tampytis. Jei kam pavyks - tada tikrai nustebčiau! O stabilios ir akivaizdžios mišrūnų valdžios vagystės ir apgavystės, deja, seniai tapo banalia kasdienybe. Todėl pasikartosiu: Žurnalistams Lietuvoje nebėra ką demaskuoti, nes jau niekas nebesimaskuoja...
