LB teikia siūlymus dėl paskolų palūkanų normų fiksavimo ir refinansavimo galimybių didinimo

LB siūlo įpareigoti kredito davėją, prieš sudarant būsto paskolos sutartį, pasiūlyti vartotojui bent dvi alternatyvas – galimybę rinktis būsto paskolą su kintamąja palūkanų norma ir galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 m. fiksuotąja pagrįsto dydžio palūkanų norma arba kartu su palūkanų normų svyravimo draudimo bent 5 m. produktu pagrįsta kaina.

Taip pat, LB nuomone, reikia sukurti viešai prieinamą nepriklausomą ir išsamią būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę bei skelbti būsto paskolų maržų ir palūkanų normų sklaidos statistiką, sukurti nepriklausomą interaktyvią priemonę kliento ir rinkos būsto paskolų sąlygų palyginimui.

LB mano, kad reikia įpareigoti kredito davėjus reguliariai informuoti esamus klientus, būsto paskolų gavėjus, apie jiems palankiais alternatyvias kredito davėjo siūlomas sąlygas, pvz. palūkanų maržos dydį.

Galiausiai, LB siūlo riboti nepagrįstas išlaidas keičiant sutarties sąlygas ir nustatyti rekomendaciją, kad sutarties keitimo mokestis, keičiant kintamosios palūkanų normos maržą, negali būti didesnis nei naujos sutarties sudarymo pas tą patį kredito davėją mokestis.

LB kviečia suinteresuotąsias šalis iki birželio 12 d. išsakyti savo nuomonę dėl nustatytų probleminių aspektų ir LB pasiūlymų.

Lietuva viena iš nedaugelio euro zonos šalių, kur būsto paskolos su fiksuota palūkanų norma beveik neimamos

LB aiškina, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kuriose būsto paskolų su fiksuotąja palūkanų norma produktas beveik nenaudojamas, o naujų paskolų palūkanų norma, kai ji fiksuojama ilgesniam nei metų laikotarpiui, vidutiniškai yra viena didžiausių euro zonoje.

„Lietuvoje praktiškai visos būsto paskolos suteikiamos kintamosiomis palūkanomis, taip riziką dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliant paskolų gavėjams. Vartotojų galimybės fiksuoti paskolos palūkanas ilgesniam nei metų laikotarpiui yra ribotos ir santykinai brangios. Lietuvos bankas imasi iniciatyvos spręsti šią problemą ir kviečia viešai diskusijai dėl priemonių pagerinti vartotojų galimybes gauti paskolos pasiūlymą fiksuotosiomis palūkanomis ar refinansuoti turimą paskolą“, – antradienį spaudos konferencijos metu teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

LB atlikta analizė rodo, kad mažų palūkanų laikotarpiu (2011–2022 m.) daugumoje euro zonos šalių gyventojai dažniau rinkosi fiksuoti naujų paskolų palūkanų normas ilgesniam nei metų laikotarpiui, o Lietuvoje – priešingai, vis labiau vyravo paskolos su kintamąja (fiksuota iki metų laikotarpiui) palūkanų norma. Anot LB, didesnėse ir labiau išsivysčiusiose finansų rinkose bankai turi geresnes galimybes apdrausti palūkanų kitimo riziką ir pasiūlyti klientams fiksuotųjų palūkanų normų paskolas patrauklesne kaina.

Palūkanų fiksavimas vartotojui suteikia finansinio atsparumo ir aiškumo dėl paskolos įmokų dydžio konkrečiam kredito sutartyje nustatytam laikotarpiui, pavyzdžiui, 5 ar 10 m. ar net visam kredito laikotarpiui, tvirtina LB. Remiantis euro zonos 2012–2023 m. duomenimis, negalima vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kuri kredito palūkanų normų rūšis – fiksuotosios ar kintamosios palūkanų normos – paskolos gavėjui yra finansiškai naudingesnės. Pasak LB, tai priklauso nuo to, kuriuo metu palūkanų norma fiksuojama ir kaip paskolos laikotarpiu keičiasi pinigų kaina, kitaip tariant, tarpbankinės rinkos palūkanų norma EURIBOR.

Analizė parodė, kad fiksuotųjų palūkanų kaina Lietuvoje yra viena aukščiausių didžiausių euro zonoje – naujoms paskoloms 2022 m. ji buvo vidutiniškai 1 proc. punktu. didesnė už euro zonos vidurkį, o bankai nėra linkę aktyviai siūlyti paskolas paskolų fiksuotosiomis palūkanomis.

G. Šimkus tvirtino, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, kad fiksuotos palūkanų normos yra vienareikšmiškai geriau, negu kintamosios.

„Fiksuotosios palūkanų normos suteikia namų ūkiams ir visam sektoriui atsparumo, išlaidų planavimo, stabilumo, tačiau gali būti, kad yra brangesnės vertinant visą sumą sumokamą palūkanomis per paskolos laikotarpį. Nėra pakankamo pagrindo teigti, kad fiksuotos palūkanų normos vartotojams vienareikšmiškai yra geriau, negu kintamosios, arba atvirkščiai“, – sakė G. Šimkus.

„Nauda vartotojui priklausys nuo konkretaus momento, kada palūkanų norma bus fiksuojama, kokie yra skirtumai, kokia yra ekonomikos raida, nes būsto paskola trunka dešimtmečiais“, – pažymėjo jis.

Refinansavimas Lietuvoje nėra paplitęs

LB taip pat tvirtina, kad Lietuvoje nėra paplitęs ir būsto paskolų refinansavimas, nors pastaraisiais metais mažėjus bankų maržoms, paskolų refinansavimas gali būti naudingas vartotojams. LB atliktos vartotojų ir kredito davėjų apklausos duomenimis, tarp kaip namų ūkių sprendimą paskolos nerefinansuoti nulemiančius veiksnius apibendrintai galima įvardinti su refinansavimo procesu siejamas išlaidas, proceso sudėtingumą, bei ir rinkos sąlygas.

„Būsto paskolų, paskolų palūkanų maržą galima mažinti imant naują kreditą arba persitariant su tuo pačiu kredito gavėju, kuris jau yra išdavęs paskolą. O marža gali mažėti dėl įvairių veiksnių, pvz. dėl rinkos tendencijų, tačiau nuo 2020 m. gegužės marža sumažėjo 0,55 proc. ir tie, kurie paėmė prie aukštesnių maržų, turi galimybę ją susimažinti”, – tvirtino LB valdybos pirmininkas.