1 nuotr.Centrinis šalies bankas teigia, kad pelno mokesčio didinimas kredito įstaigoms yra geresnė alternatyva nei bankų turto mokestis, tačiau nurodo, kad naujų mokesčių įvedimas negali būti skubotas.
„Ekspertiškai vertinant, pasiūlytas mokestis nuo pelno yra geresnė alternatyva nei bankų turto mokestis, nes yra susietas su veiklos rezultatu ir nekurtų tokių paskatų finansų įstaigoms keisti balanso struktūrą ar veiklos modelį kaip pirmasis pasiūlymas“, – komentare Eltai nurodė Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės politikos skyriaus viršininkė Nijolė Valinskytė.
Jos teigimu, nustatant mokesčio dydį, stengtasi atsižvelgti į tai, kad Lietuvos finansų sektoriaus konkurencingumas Baltijos šalių atžvilgiu reikšmingai nepablogėtų.
Tačiau, anot N. Valinskytės, mokesčio įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos sukuria didesnį neapibrėžtumą rinkos dalyviams, investuotojams, todėl blogina naujų rinkos dalyvių pritraukimo galimybes.
„Bet koks mokesčių sistemos koregavimas, o ypač naujų mokesčių įvedimas negali būti skubotas ir turėtų būtų plačiai išdiskutuotas bei paremtas išsamia poveikio ekonomikai ir naudos analize“, – teigia ekspertė.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis siūlo apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.
Nepriklausomų ekspertų vertinimo išvadoje, kurią inicijavo Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, teigiama, kad bankų turto mokestis būtų sunkiai pakeliama našta bankams ir galėtų sukelti problemų visai ekonomikai.
Taigi valdantieji ketvirtadienį įregistravo siūlymą pelno mokestį kredito įstaigoms didinti 7 proc. – nuo 15 iki 22 proc. Vis dėlto penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė pritarti siūlymui šį mokestį didinti 5 proc.
Šiuo metu Lietuvoje pelno mokesčio tarifas siekia 15 proc., Latvijoje ir Estijoje – 20 proc.
