1 nuotr.Baltijos valstybės šeštadienio rytą žengė strateginį žingsnį energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos ir Baltarusijos link ir atsijungė nuo posovietinės elektros tinklų sistemos, praneša energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„9 valandos ir 9 minutės buvo pasiektas tas tikslas, kurio ilgai siekėme. Atsijungėme nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos tinklų“, – šeštadienį „Litgrid“ būstinėje žiniasklaidai teigė Ž. Vaičiūnas.
„Vykdant atsijungimą, sutrikimų nebuvo, viskas vyko pagal planą“, – sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Anot „Litgrid“, atsijungimas poveikio vartotojams neturėjo.
Kaip aiškina „Litgrid“ sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis, šiuo metu elektros poreikius visiškai padengia vietos gamyba ir tiekimas iš Skandinavijos.
„Veikia mūsų elektrinės, importuojame elektrą iš Skandinavijos. Šios jungtys svarbios užtikrinti dažnį. Lietuvoje taip pat veikia baterijų parkas. (...) Šiandien atsinaujinanti energetika pagamina 45 proc. poreikio. Likusią dalį padengia šiluminės elektrinės ar importas“, – situaciją pristatė D. Matelionis.
„Lietuvoje veikia Elektrėnų elektrinės 2 blokai, Mažeikių elektrinės 2 blokai, aktyvuota ir Panevėžio elektrinė“, – paminėjo jis.
Atsijungusios nuo BRELL Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST („Augstsprieguma tikls“) ir Estijos „Elering“ – pradėjo bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Kaip aiškina Energetikos ministerija, šis bandymas truks maždaug parą, jo metu bus vykdomi sistemos atsparumo įvairiems trikdžiams bandymai. Baltijos elektros energetikos sistemos dažnį valdo sistemų operatorės.
„Atliksime iš viso 8 bandymus. Ir iš 8 izoliuotų darbo bandymų 7 bus atlikti Lietuvoje. Didžioji dalis darbų ir vyks čia. Esame šio projekto garvežys“, – kalbėjo R. Masiulis.
„Gamybos įrenginių įjungimai ar atjungimai, kai sukeliame įrenginių perteklių ar nepriteklių, skirti patikrinti gebėjimams. Šiems bandymams bus panaudotos kaupimo baterijos“, – sakė D. Matelionis.
ELTA primena, kad iki šiol kartu su Rusija ir Baltarusija posovietinėje IPS/UPS elektros energetikos sistemoje veikusios Baltijos šalys šeštadienio rytą atsijungė nuo BRELL žiedo ir vėliau savaitgalį taps kontinentinės Europos sinchroninės zonos dalimi.
Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leis daryti nepriklausomai ir savarankiškai, didinant regiono energetinį saugumą ir sudarant galimybes šalims savarankiškai rūpintis savo energetikos sistemomis.
BRELL sutartį Lietuva nutraukė vasario 7 d., penktadienio vakarą, bet šeštadienį ryte nuo šios sistemos atsijungusi iš karto prie Vakarų tinklų šalis neprisijungs – bus pradėtas bendras trijų Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas, kai valstybės kartu bandys palaikyti dažnį bei užtikrinti elektros gamybą.
Vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos Baltijos šalys prisijungs prie kitų Europos valstybių.
Visas sinchronizacijos procesas kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).
Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veikia po tris kompensatorius.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.
