Susisiekimo ministerijos ir „Rail Baltica“ projektą vykdančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai tikina, kad siūlomas Lietuvoje sukurtos infrastruktūros valdymo perdavimas bendrai įsteigtai Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonei neatitinka mūsų interesų ir prieštarauja Konstitucijai, tad Lietuva siūlo visiems priimtinesnį variantą.
Šiuo metu aktyviai vyksta diskusijos dėl antrojo, vadinamojo „Rail Baltica 2“, projekto etapo įgyvendinimo, kuris iš esmės apima modernaus geležinkelio ruožą tarp Kauno ir Talino. Viešojoje erdvėje pasigirsta teiginių, esą Lietuvoje įsibėgėjantis europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimo projektas yra nepagrįstai stabdomas, rizikuojant prarasti milijardinę Europos Sąjungos paramą.
Pažeistų Konstituciją
Vakar susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas teigė, kad estų siūlomas modelis - bendros „Rail Baltica 2“ įmonės įsteigimas ir jos valdymas - pareikalautų nemažai lėšų, o Lietuvoje sukurta infrastruktūra būtų atiduota tai įmonei valdyti.
„Tai neatitinka mūsų lūkesčių, nes Lietuva šiame projekte pažengusi gerokai toliau nei Latvija ar Estija, be to, mūsų vertinimu, įmonės įkūrimo procesas užsitęstų ne mažiau kaip trejus metus, - sakė S.Girdauskas. - Šis estų greitis yra per lėtas ir mes norime, kad šis projektas vyktų greičiau. Be to, pagal Lietuvos Konstituciją keliai negali būti niekam perduoti - jie turi priklausyti valstybei“.
Tad Lietuva „Rail Baltica 2“ projekte dalyvaujančioms šalims - Lenkijai, Latvijai, Estijai ir Suomijai - pasiūlė nekurti bendros įmonės, o įsteigti penkių šalių Europos ekonominių interesų grupę (EEIG), kuri koordinuotų parengiamuosius darbus, parengtų paraišką ES dėl finansavimo, rengtų planus, pritrauktų krovinių ir keleivių srautus.
„Pasiūlėme modelį, kuris Europoje jau yra vykdomas. Tokiu principu veikiantys modeliai pastaruoju metu ES šalyse dažnai ir efektyviai naudojami tarptautiniams geležinkelių koridoriams valdyti, - sakė viceministras. - Be to, toks modelis yra gerokai pigesnis - EEIG įsteigimas kainuotų ne milijonus, kaip bendros įmonės kūrimas, o tik apie 500 litų, šalys neprarastų savo infrastruktūros kontrolės“.
Viceministro teigimu, kol kas Lietuva vienintelė iš trijų Baltijos šalių tiesia naują europinę (1435 mm) vėžę. Įsteigti įmonę, kaip siūlo estai, investuoti dešimtis milijonų į jos valdymą, infrastruktūros kūrimą bei funkcionavimą, o vėliau perduoti savo infrastruktūrą kažkam kitam, viceministro nuomone, būtų antivalstybinis veiksmas.
Pasiūlymas jau pateiktas
Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius dar gegužės pabaigoje Vilniuje viešėjusiam Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministrui Juhanui Partsui pateikė Lietuvos pasiūlymus dėl europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ spartesnio įgyvendinimo ir pasiūlė atsisakyti planų kurti bendrą „Rail Baltica 2“ įmonę, kurios centras būtų Rygoje. Ministras pasiūlė vietoj jos pasirinkti šiuo metu Europoje naudojamą geležinkelių valdymo modelį bei įkurti Europos ekonominių interesų grupę projekto įgyvendinimo klausimams spręsti.
R.Sinkevičiaus teigimu, toks veiklos modelis leistų pasiekti tuos pačius projekto tikslus, bet padėtų sutaupyti daug laiko ir lėšų, kurių pareikalautų bendros įmonės steigimas. Be to, Europos ekonominių interesų grupėje būtų kviečiamos kartu dirbti ir Lenkija bei Suomija, kurios dalyvauti kuriant bendrą įmonę neketina.
Lietuvos siūlymas neseniai aptartas Rygoje vykusiame „Rail Baltica“ specialios darbo grupės posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos atstovas. Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, išklausiusios pateiktus argumentus projekte „Rail Baltica“ dalyvaujančios šalys iš esmės palaikė Lietuvos iniciatyvą. Dėl Lietuvos siūlomo „Rail Baltica“ efektyvaus įgyvendinimo modelio projekto darbo grupė, vienijanti Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos atstovus, turėtų apsispręsti artimiausiu metu.
Darbai vyksta sklandžiai
Komentuodamas buvusio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio kritiką, neva naujieji Lietuvos siūlymai ant kortos pastato visą „Rail Baltica“ projektą ir dėl to kyla grėsmė prarasti ES lėšas, S.Girdauskas vakar tvirtino, kad projektas yra vykdomas sklandžiai, o Lietuva ne tik neatsilieka nuo kitų Baltijos šalių, bet net ir pirmauja vykdydama geležinkelių projektavimo ir tiesimo darbus.
Viceministras sakė, kad liberalas E.Masiulis politikuoja nepakankamai įsigilinęs. „Nereikėtų nuogąstauti, reikėtų tik geriau įsigilinti. Šita Vyriausybė ir koordinacinė grupė tęsia darbus, pradėtus dirbant ministrui E.Masiuliui. Darbai atliekami aiškiai numatytu laiku, pagal terminus, laikantis teisės aktų“, - tvirtino S.Girdauskas.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ direkcijos vadovas Antanas Zenonas Kaminskas teigė, kad nėra priežasties 
nerimauti, jog įkurta ekonominių interesų grupė negalėtų pretenduoti į ES paramą, mat būsimos paramos sąlygos kol kas išvis nėra aiškios. Abejotina, kad jos paaiškės Airijos pirmininkavimo metu - greičiausiai tai bus jau pirmininkaujant Lietuvai.
„Abejoju, ar šiandien mes rasime atsakymą, kaip bus organizuotas finansavimas ateityje. Nėra aišku, kaip bus organizuojama finansuojamų projektų atranka, kas priims paraiškas. Iki šiol jas teikė valstybės arba valstybių grupės“, - sakė A.Z.Kaminskas.
Jis taip pat paneigė gandus, esą projektas „Rail Baltica 2“ sąmoningai stabdomas - parengiamuosius darbus Lietuva šiuo metu atlieka netgi greičiau nei pagal Vyriausybės patvirtintą grafiką.
Apie „Rail Baltica“
„Rail Baltica“ - europinio standarto geležinkelio linija, kurios projektuojamas greitis - 240 km/val.
Tai vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto vykdytoja Lietuvos teritorijoje.
Europos Sąjungos TEN-T programos ir Lietuvos valstybės lėšomis finansuojamos dvi „Rail Baltica“ projekto dalys mūsų šalies teritorijoje - europinės vėžės rekonstrukcija ir tiesimas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Marijampolės bei esamos geležinkelio linijos rekonstrukcija nuo Šiaulių iki Lietuvos ir Latvijos sienos.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
