Lietuvos bankas: kitais metais šalies ekonomika augs dar sparčiau nei šiais

„Lietuvos ekonomika šiais metais atgijo. Pernai Lietuvos ekonomika vis dar buvo vangi, tačiau trijų šių metų ketvirčių Lietuvos ekonomikos pyragas buvo 2,1 proc. didesnis nei prieš metus“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo G. Šimkus.

G. Šimkus pabrėžia, kad prie šalies ekonomikos augimo prisidėjo daugelis ekonomikos veiklų.

„Pramonė išsiskiria aukštesnės pridėtinės vertės gamyba – tai yra inžinerijos pramonė, chemijos pramonė. Statybos sektoriaus aktyvumą skatino valdžios sektoriaus užsakymai ir Europos Sąjungos lėšos. Atsigaunantis namų ūkių vartojimas augino prekybos apimtis. Per dešimtmetį informacijos ir ryšių sektoriaus indėlis į šalies BVP beveik padvigubėjo ir siekia apie 6 proc.“ – aiškino jis.

LB prognozuoja, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4 proc., 2025-2026 m. – po 3,1 proc., o 2027 m. – 3 proc. Banko teigimu, daugiau nei visa ekonomika auga informacijos ir ryšių, profesinės, mokslinės, administracinės, aptarnavimo ir kitos susijusios paslaugos, per tris šių metų ketvirčius jos lėmė apie 40 proc. visos ekonomikos augimo.

G. Šimkaus teigimu, per šiuos metus stiprėjo gamybos sektorius, o produkcija išaugo daugelyje pagrindinių apdirbamosios pramonės šakų, tačiau gamybos pajėgumų panaudojimo lygis tebėra mažesnis nei prieš kelerius metus. Pasak jo, tokia situacija susidariusi dėl sunkesnės ekonominės situacijos pagrindinėse Lietuvos pramonės eksporto rinkose.

„Gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis išlieka žemesnis už ilgalaikį vidurkį, o tai reiškia, kad įmonės turi galimybes santykinai sparčiai padidinti gamybos apimtis, jei, ir kai padėtis pagrindinėse prekybos partnerėse pagerės“, – prognozuoja jis.

Anot LB, šiemet Lietuvos eksportas turėtų padidėti 2,2 proc., kitąmet – 2,5 proc., 2026 m. – 3,6 proc., o 2027 m. – 3,7 proc.

Pasak LB valdybos pirmininko, sumažėjęs gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis taip pat nulėmė 2,3 proc. mažesnes investicijas nei pernai, kadangi pramonininkams nėra poreikio investuoti į į mašinas ir įrengimus. Vis dėlto, jo teigimu, ilgalaikės tendencijos tebėra palankios.

„Pagrindo nerimui čia neįžvelgiame, jeigu vertinsime ne trumpalaikius pokyčius, bet ilgalaikę perspektyvą, galime konstatuoti, kad bendras investicijų lygis lieka aukštas. Investicijos daug metų augo sparčiau nei visa ekonomika, todėl didėjo ir jų santykis su BVP ir dabar jis iškopęs kur kas aukščiau nei ilgalaikis istorinis vidurkis“, – teigė LB valdybos pirmininkas.

Darbo užmokestis auga, bet gyventojai tebėra taupymo režime

G. Šimkus teigia, kad nors vidaus paklausa yra atsigavusi, privatus vartojimas didėja pastebimai lėčiau nei darbo užmokestis. Vis dėlto jis pažymi, kad realaus darbo užmokesčio fondas šiemet yra trečdaliu didesnis nei 2019 metais, todėl vartojimas gali augti dar sparčiau.

„Pastebime, kad po patirto kainų šoko gyventojai vis dar neatitoko ir lieka atsargūs. Pajamos padidėjo, tačiau dauguma išleisti pinigų taip lengvai vis dar nesiryžta. Kitaip tariant, taupymo režimas vis dar lieka neatšauktas“, – teigė jis.

Prognozuojama, kad realusis privatus vartojimas, pernai kritęs 0,3 proc., 2024 m. augs 3 proc., o 2025-2027 m. – po 3,7 proc.

Darbo užmokestis, pasak LB, augs ir toliau, tačiau spaudimas darbo rinkoje yra mažesnis, todėl ateinančiais metais numatomas lėtesnis augimas. G. Šimkus taip pat pažymi, kad toliau augant darbo užmokesčiui, didės spaudimas kainos, ypač paslaugų sektoriuje.

„Darbo atlygis tebekyla ir kyla nemenkai ir šiuo metu šalies ūkyje vidutinis darbo užmokestis yra apie 11 proc. didesnis, nei buvo prieš metus. Kadangi darbo sąnaudos auga daugiau nei visa sukurta nominali pridėtinė vertė, vis didesnė pridėtinės vertės dalis atitenka dirbantiesiems, o tai didina spaudimą kainoms“, – tikino G. Šimkus.

„Bendrasis kainų lygis Lietuvoje beveik nesikeičia jau dvejus metus, beveik nesikeičia ir žaliavų kainų šoko paveiktų maisto prekių kainos. Kita istorija yra paslaugos – jų kainų lygis ir toliau kyla, o tai lemia daugiausia vidaus veiksniai, kaip jau aptartas spartus darbo užmokesčio augimas“, – pažymėjo jis.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 10,3 proc., 2025 m. – 8,7 proc., o 2026-2027 m. – atitinkamai 8,1 proc. ir 7,5 proc. Tuo tarpu pernai vidutinis darbo užmokestis augo 12,6 proc.

Nedarbas mažės, tačiau padėtis jauniausioje amžiaus grupėje - prastesnė

Anot G. Šimkaus, nedarbo lygis šiemet keitėsi nežymiai, tačiau jis tebėra didesnis nei prieš 2022 m.

„Rodikliai stabilizuojasi, tačiau nedarbas yra padidėjęs iš esmės įvairiose ir visose gyventojų grupėse, ir vis dar daugėja naujų bedarbių, todėl bendras nedarbo lygis ateityje taip pat gali padidėti“, – teigė jis.

LB prognozuoja, kad nedarbo lygis šiemet sieks 7,4 proc., kitais metais jis turėtų sumažėti iki 7,1 proc., 2026 m. – iki 6,9 proc., o 2027 m. – iki 6,7 proc.

G. Šimkus taip pat atkreipia dėmesį į augantį ilgalaikį ir jaunimo nedarbą.

„Pastebimai auga darbo neturinčių jauniausių gyventojų skaičius. Jaunimo darbo rodiklis nuo praėjusių metų rodo nuoseklią augimo tendenciją ir gerokai išsiskiria iš kitų amžiaus grupių“, – nurodė jis.