Lietuvos politikai ir verslas Turkijos pramonei akcentuoja artėjančią energetikos transformaciją, augančią ekonomiką, teisėkūros atvirumą

Siekiant stiprinti dvišalius Vilniaus ir Ankaros prekybos ryšius, Lietuvoje kviečiamos investuoti turkų automobilių, mašinų, gynybos pramonės įmonės.

„Lietuvoje dirva palanki investuoti, kviečiame tą daryti“, – ketvirtadienį Seime, Turkijos ir Lietuvos verslo renginyje sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Taip už tarpparlamentinius ryšius su Turkija atsakingas politikas kalbėjo Seime prasidėjusiame dviejų dienų Turkijos ir Lietuvos verslo forume.

Renginyje dalyvauja Bursos prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai. Ši Turkijos miesto verslo organizacija yra didžiausia šalyje, vienija 55 tūkst. bendrovių.

Forume pirmiausia siekiama stiprinti dvišalius ryšius automobilių ir mašinų pramonėje. Lietuvoje vieši turkų transporto, elektronikos, tekstilės, plieno, naftos, ir statybos sektorių atstovai. Dviejų dienų renginyje dalyvauja apie 50 Turkijos pramonės įmonių.

K. Starkevičius Turkijos verslo atstovams pažymėjo, kad Lietuvos ekonomika nesusitraukė per pandemiją, išliko daugmaž stabili prasidėjus plataus masto invazijai Ukrainoje. Pasak jo, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui jau didesnis nei Portugalijoje ar Ispanijoje.

„Tai tikrai rodo, ką reiškia rinkų atsivėrimas ES ir mūsų verslas pilnai išnaudoja atvirą rinką“, – kalbėjo K. Starkevičius.

Dar jis akcentavo, kad Lietuva siekia energetinės nepriklausomybės, nuo 2014 m. šalyje veikiant suskystintųjų gamtinių dujų terminalui, o 2030 m. – numatant iš atsinaujinančios energijos išteklių pasigaminti visą suvartojamos elektros poreikį, pastatyti du jūros vėjo parkus, plėtoti vandenilio gamybą.

„Tada turėsime pigią energetiką, kuri mūsų infrastruktūra galės pasiekti kitas Europos valstybes“, – sakė K. Starkevičius.

Taip pat, anot parlamentaro, Lietuvoje stiprus finansinių technologijų sektorius, vystosi informacinių technologijų įmonės, startuolių ekosistema.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis turkų pramonininkams pabrėžė, kad nuo 2000 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui auga sparčiausiai Europoje, šalies ekonomika yra 12 laisviausia pasaulyje, joje didelė aukštos kvalifikacijos ir skaitmeninio raštingumo darbuotojų pasiūla.

Anot A. Romanovskio, be kita ko, Lietuvoje verslas turi geras galimybes dalyvauti teisėkūroje.

„Į daugiau nei pusę mūsų (LVK – ELTA) pasiūlymų yra atsižvelgiama. Mūsų politikos sistema yra pakankamai atvira – reiškia, kad kiekvienas asmuo gali dalyvauti (Seimo – ELTA) komitetams svarstant teisės aktų projektus. Piliečiai taip pat gali teikti pataisas“, – teigė A. Romanovskis.

LVK prezidento teigimu, Lietuvai kasmet aktyviai didinant išlaidas krašto apsaugai, yra nemažai perspektyvų bendradarbiauti gynybos srityje. „Turkija yra gerai žinoma dėl savo stiprios gynybos pramonės“, – sakė A. Romanovskis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Andrius Nikitinas Turkijos delegacijai teigė, kad Turkija galėtų tapti svarbia žaliavų tiekėja Lietuvai.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas kalbėjo, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos ekonominiai ryšiai „pasiekė tam tikrą piką“, tad norint užtikrinti tolesnį ūkio augimą būtina stiprinti bendradarbiavimą su kitomis šalimis, tokiomis kaip Turkija.

Turkijos ambasadorius Lietuvoje Gorkemas Barisas Tantekinas teigė, kad Turkija laiko Lietuvą „svarbia Baltijos regiono žaidėja su stipria ekonomika ir aukštos kvalifikacijos darbo jėga“.

Jis pabrėžė, kad metinė dvišalės prekybos vertė sudaro apie 1 mlrd. eurų, o į Turkiją pernai atvyko 280 tūkst. lietuvių. Be to, anot jo, per Turkiją Lietuvos verslininkams patogu pasiekti Azijos rinkas.

„Turkija yra vartai Lietuvos verslams į naujas rinkas. Be to, Turkija turi vieną didžiausių diplomatinių tinklų pasaulyje. Visoje šalyje gausu Lietuvos atstovybių“, – sakė G. B. Tantekinas.

Jis akcentavo, kad abi valstybės turi „daugybę bendradarbiavimo galimybių“ automobilių, mašinų, energetikos, gynybos, statybos, kitose pramonės srityse.

Forumą organizuoja finansų konsultantų bendrovė „iFuture Investments”. Jos duomenimis, Lietuvos investicijos Turkijoje 2022 m. siekė 3,1 mln. eurų, Turkijos Lietuvoje – 3,2 mln. eurų.

Pasak įmonės, Turkijoje išplėtota transporto priemonių, elektronikos, tekstilės, plieno gamyba, stiprūs naftos ir statybos sektoriai.

Penktadienį – antrąją forumo dieną – vyks Lietuvos ir Turkijos verslo atstovų susitikimai.