„Litgrid“ vadovas: Rusija įstūmė Lietuvą į technologinį progresą

Pasak jo, atkirtusi Lietuvą nuo savo naftos ir dujų išteklių Rusija paspartino mūsų šalies technologinį progresą, leidusį kur kas lengviau nutraukti ir paskutinę – elektros – bambagyslę.

„Pasakysiu tokį dalyką, apie kurį mes daug kas nepamąstom, nes jau toli esame nubėgę į priekį, bet ką rusai tikrai padarė – tai jie mus įstūmė į šitą technologinį progresą, iš kurio mes labai daug pasipelnysim kaip valstybė“, – interviu Eltai tikina „Litgrid“ vadovas.

Anot jo, ypač didelės ekonominės naudos Lietuvai turės vis spartėjanti atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, iš kurios atsiradęs elektros energijos perteklius kelių metų perspektyvoje galės būti eksportuojamas į kitas valstybes.

„Jeigu jie (Rusija – ELTA) būtų laikęsi ramiai, draugiškai ir už teisingą kainą būtų mums davę savo resursus, neaišku, ar mes čia būtume taip jau aktyviai visa tai darę“, – apie sinchronizaciją spartinusius procesus kalba R. Masiulis.

Iki šiol Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikė posovietinėje IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Maskvoje. Šeštadienio rytą galutinai nuo BRELL žiedo atsijungusios šalys pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.

Sinchronizacija su kontinentinės Europos zona per „LitPol Link“ sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos įvyks vasario 9 d., sekmadienį.

Interviu „Litgrid“ generalinis direktorius taip pat kalbėjo apie bendrą energetinį saugumą regione, vykstant sinchronizacijai ir po jos, šio proceso įtaką elektros kainoms tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje, būsimos Lietuvos elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ projektą, dideliais tempais augančią žaliųjų energijos išteklių gamybą bei apie tai, kur dėsime su Rusija ir Baltarusija nukirptus elektros laidus.

- Trys dienos iki istorinio įvykio. Pastarosiomis savaitėmis daug kalbam apie tą sinchronizacijos istorinę reikšmę, bet jeigu paprastai – elektros iš Rusijos nebeperkam nuo 2022 metų, nuosekliai einam link energetinės nepriklausomybės įvairiais aspektais – nuo suskystintų dujų terminalo išpirkimo iki atsinaujinančios energetikos sparčios plėtros. Tai kiek, jūsų vertinimu, šis atsijungimas yra labiau simbolinis žingsnis ir tokia politinė deklaracija, o kiek tai yra realus Baltijos šalių techninis apsisaugojimas nuo grėsmių?

- Palyginus su nafta ar su dujom, tai čia grėsmių iš Rusijos buvo mažiau, nes elektros sistemos buvo susijusios tarpusavyje – tai reiškia, kad rusai, norėdami pakenkti mums, pakenktų ir sau. Rizikų buvo mažiau, bet mes nebūtume apsaugoti – jeigu kažkas Rusijos sistemoje sugestų, pas juos būtų problemų, tai tos problemos ateitų ir pas mus. Šis atsisiejimas techniškai irgi suteikia mums saugumo.

Taip, tai yra labai svarbus žingsnis, nes jis išvis mus atskiria nuo kaimyno, kuriuo mes pasitikėti negalim, tai čia techniškai. O politiškai čia irgi labai didelis žingsnis. Gal dar simbolika stipri šiuo atveju, kad tai yra pats paskutinis žingsnis, mes daugiau energetinių saitų su Rusija neturim. 

- Išvis jokių?

- Jeigu prisimintume, kas buvo su „Mažeikių nafta“, kai ją „Orlen“ (Lenkijos naftos koncernas, kurio dukterinė įmonė „Orlen Lietuva“ – ELTA) įsigijo – rusai nutraukė naftos tiekimą, tada mes užsitikrinom tiekimą per terminalą jūroje, kai pasistatėm naftos terminalą. Kai rusai mus šantažavo dujomis ir stipriai užaukštino dujų kainą, nes neturėjom alternatyvų, pasistatėm (Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas – ELTA) dujų terminalą. 

Tai čia jau yra nepriklausomybė elektros dalyje. Atsisakėm pirkti elektrą, tai jau didžiulis žingsnis, atsisakėm pirkti balansavimo paslaugas – didžiulis žingsnis, lieka paskutinis – fiziškai tiesiog atsijungti ir nebeprisiminti to. 

- Dabar, kai atsijungsim, ar tai Rusijos ir Baltarusijos sistemai turės kažkokią didelę įtaką, jie tai pajaus savo elektros kainų atžvilgiu?

- Mūsų vertinimu, neturėtų turėti įtakos nei tai motininei Rusijai, nei Kaliningradui. Jie yra pasiruošę ir ne vieną kartą darė testus, (Kaliningradas – ELTA) jau penkis kartus darė izoliuoto darbo bandymą. Jie turi labai daug elektros gamybos įrenginių, taip kad mes manom, kad nei mums, nei jiems didelės įtakos čia nebus.

- Kalbant apie saugumą. Energetikos ministras apie tai daug kalba, ir premjeras šią savaitę pasisakė, kad techniškai sinchronizacijai yra pasirengta – kad net įvykus sabotažo atvejams, elektros tiekimas būtų užtikrintas. Bet pasirengta todėl, kad „Litgrid“ kaip sistemos operatorė numatė galimus scenarijus ir priėmė tam tikrus žingsnius, kad juos užkardytų. Gal galėtumėt pavardinti, kokie tie scenarijai, kuriems rengtasi?

- Ar tai yra sinchronizacija, ar tai yra eilinė energetikų diena – rizikos yra tos pačios. Supraskim, kad pati sinchronizacija savaime rizikos nesukelia. O mes daugiau kalbam apie tai, ar negalėtų įvykti kokie įvykiai, kurie sutrukdytų tą techninį susijungimą. Tai apima lygiai tą patį pasiruošimą, kurį mes darom kiekvieną dieną visai elektros sistemai – prižiūrim, kad laidai būtų tvarkingi, kad linijos nenutrūktų, kad kita įranga irgi veiktų, turim turėti rezervų, techniškai prižiūrėti įrangą. 

Ne tik mes – dujininkai turi užtikrinti, kad dujų sistema veikia, kad (Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų – ELTA) terminalas veikia, viskas su juo gerai. Tada elektros gamintojai, tokie kaip „Ignitis“, turi prižiūrėti, kad elektrinės veiktų, būtų tvarkingos.

Tai visa sistema turi būti prižiūrėta, bet ji yra prižiūrima kiekvieną dieną. Taip, žinom, kad sinchronizacija yra atsakingas momentas, tai šiek tiek „buferį“ dar didesnį užsidedam: dar daugiau elektros įrenginių įjungiam, dar daugiau rezervo nuperkam. Tą mes ir turim omenyje, kai sakom, kad pasiruošta – mes esam pasiruošę kiekvieną dieną. Mes negalim būti nepasiruošę. 

Ne tik mes, visi energetikai visame pasaulyje kiekvieną dieną vertina kaip galimą grėsmę. Sinchronizacija yra, taip pavadinkim, kaip trikdis, kurį tiesiog reikia praeiti. Bet ruoštis – sistema ruošiasi kiekvieną dieną, mes tik šiuo atveju žengiam ekstra žingsnį saugumo prasme, bet ir be sinchronizacijos mes privalome saugumą išlaikyti.

- Bendraujat vis tiek su saugumo tarnybomis, ar esat gavę kokių nors indikacijų, kad ar per sinchronizacijos savaitgalį, ar po jo gali būti planuojami kažkokie fiziniai veiksmai, susiję su energetikos infrastruktūra, kitais objektais, kažkokia neįprasta veikla iš Rusijos pusės? Turint omeny, kad dabar ir Baltijos regione daug visokių incidentų.

- Ne absoliučiai visą informaciją gaunam. Gaunam tiek, kiek mums priklauso – tiek, kiek mes matom, tokių rizikų nematom. Bet, aišku, reikėtų dėl detalesnių dalykų klausti mūsų specialiųjų tarnybų. 

Kiek tai liečia pasiruošimą, apsaugą – be abejo, jau labai daug yra investuota ir dar daugiau bus investuota. Taip, ekstra žingsniai yra padaryti sinchronizacijos savaitgaliui ir net ne jam – mes jau dabar geras dvi savaites tikrai labai rimtai žiūrim į saugumą ir manom, kad viskas turėtų būti gerai. 

- Gal yra paskaičiuotos tos sumos, kiek yra konkrečiai jau investuota į apsaugą – tinklų, infrastruktūros, kibernetinės sistemos?

- Tiek specifiškai nėra, bet aš tik galiu pasakyti, kad mūsų dabartinė investicijų programa yra apie 140 mln. eurų, kiek mes dar planuojam investuoti, bet čia jau į ateitį, (…) iki 2028 metų. O kiek yra suinvestuota iki šiol – neturime tokio skaičiaus. Tai yra bendra programa mūsų tinklų vystymo, ji natūraliai apima ir apsaugą.

- Daug kalbama apie tą fizinę energetinės infrastruktūros objektų apsaugą, dabar VST labiau tam tikrus objektus pradeda stebėti. Bet kaip yra su kibernetine apsauga? Ministras Vaičiūnas sako, kad reikia ieškoti reguliacinių sprendimų ES lygiu, o mums, Lietuvai, tobulinti savo teisinę bazę, kad galėtume geriau į sabotažus reaguoti, labiau rezervinius pajėgumus išnaudoti. Bet tai yra tokie politiniai siūlymai, o iš jūsų, techninės pusės, ką čia galima būtų padaryti?

- Dėl kibernetinės apsaugos yra labai daug kas padaryta. Mes kibernetines atakas patiriam nuolat – ne tik mes, visos įmonės, ne tik energetinės. Tai yra ta nematoma pusė – nuolatinės kibernetinės atakos.

Klausimas tik, kokio stiprumo jos yra. Esam turėję ir labai stiprių atakų, bet ta įranga, kurią mes esam suinstaliavę, yra pakankamai gera. Tikrai vieną geriausių pasaulyje turime įrangą. Ir, kiek žinoma, techniškai tos įrangos tobulėja po kiekvienos atakos, tai mes turim tą tokią ištreniruotą sistemą, ištreniruotus žmones.

Mes jau turėjom labai rimtų atakų, bet, kaip matome, jos mums nepakenkė. Niekad nežinai, ką tie blogiečiai sugalvos, bet tiek, kiek iki šiol esame patyrę, mes pakankamai tvirti, kad esame šitoje vietoje saugūs. (...) Prieš pusantrų metų buvo didelė ataka. Daug įmonių buvo užpulta – mes tame tarpe ir labai stipriai, buvo DDoS atakos (angl. Distributed Denial of Service, kibernetinės atakos, kai sistemoms tikslingai sukuriama didelė apkrova, kad jos sulėtėtų ar visiškai atsijungtų – ELTA). 

Vienai praėjus, man atrodo, už mėnesio buvo kita dar dvigubai didesnė, ir kas įdomu – mums lengviau pavyko tą antrą ataką suvaldyti, per pirmą net tinklalapio veikla buvo šiek tiek sutrikdyta, bet labai nedaug. Tai rodo, kaip sistemos mokosi – pirmą kartą išmoko, tada antrą jau lengviau atremti. Nuo to laiko turėjom stiprių atakų, bet jau be jokių absoliučiai pasekmių.

(...) Ir žmonės yra parengti – turėjom labai stiprius mokymus, amerikiečiai mus labai daug testavo. Praėjusiais metais turėjom intensyvią programą, važiavom pas juos mokytis, jie buvo pas mus, testavo mūsų pasirengimą. Tikrai stipriai dirbam šitoje vietoje, bet, kaip sakoma, blogiečiai irgi turbūt dirba. Bet kol kas mes miegam ramūs.

- Ir buvo įrodyta, kad šios atakos buvo iš Rusijos pusės?

- Man atrodo, Rusija ir Kinija. Nepamenu tiksliai, kuri ataka iš kur. 

- Pastaruoju metu daug buvo tų incidentų jūroje, kabelių nutraukimų, antrasis „Estlink“ vis dar neveikia, daug kas dar gali įvykti. Kokiais būdais turim galimybę mažinti priklausomybę nuo jūrinių elektros kabelių?

- Reikia vystyti vietinę gamybą, mes tai ir darom. Mūsų atsinaujinančių išteklių programa yra labai didelė – matome, kad 2030 m. turėtume turėti virš 13 gigavatų (GW) instaliuotų atsinaujinančių išteklių pajėgumų, tuo tarpu mūsų momentinis maksimalus poreikis yra 2,3 GW – tai penkis kartus daugiau pasistatysim. Aišku, saulė ne visada šviečia, vėjas ne visada pučia, bet maždaug proporcijos parodo, kiek tų vidinių instaliuotų galių mes turėsim. 

Tai kuo daugiau krante pastatai galių, tuo mažiau priklausai nuo jūros.

- Ir pagalvojau, kad kalbėsim apie atsinaujinančius išteklius, tai čia įtraukiant į diskusiją – kalbam apie tokias tradicines žaliosios energetikos kryptis, saulę, vėją – tiek sausumos, tiek jūros – bet ar galima būtų į diskusiją įtraukti, pavyzdžiui, naujos kartos branduolinę energetiką? Kalbam apie mažuosius branduolinius reaktorius, bet jiems reikėtų tam tikro politinio sprendimo. Tad gal čia politikams pravestų spaudimas, kad štai, vystykime branduolinę energetiką, nes mums reikia didinti savo saugumą? Ar tokių reaktorių statybos Lietuvoje būtų svarstytinos? 

- Kaip variantas svarstytinas gali būti, bet pirma reikia pamatyti, įsitikinti, kad tos technologijos egzistuoja. Jų iki šiol nėra, apie jas kalbama jau nežinau, kiek metų, bet jų tiesiog nėra. Tai visada reikia spręsti klausimus su tuo, ką turi po ranka, „geriau žvirblis rankoje negu jautis lankoje“.

Aš matyčiau, kad artimiausiu metu, ką mes turim vystyti, tai tą pačią atsinaujinančią energetiką ir baterijas, kuo daugiau Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse statyti baterijų. Turim didžiulį pajėgumą atsinaujinančiuose ištekliuose, jis tikrai generuos (elektros energijos – ELTA) perteklių. Tą perteklių kažkur reikia padėti, dėl to baterijos būtų tobulas sprendimas sukaupti tą perteklių ir jį naudoti tada, kai nėra saulės ar vėjo. Todėl ir greičiausias atsakymas dabar yra baterijos.

Tikrai verslas yra labai susidomėjęs – turime labai daug prašymų statyti baterijas, valstybė yra numačiusi suteikti tam tikrą paramą, tai su ja dar greičiau statysis. Mes manom, kad šie metai bus baterijų lūžio metai ir nuo kitų metų mes pradėsim matyti labai rimtus statybos projektus. 

- Yra konkretus skaičius to pajėgumo, kiek baterijų pastatyta ir kiek dar planuojama statyti? 

- Šiai dienai mes turime 200 megavatų (kaupimo baterijų pajėgumų – ELTA) jau pastatytų – Lietuva pastatė didžiausią baterijų parką Europoje („Energy Cells“ baterijų parkas – ELTA), svarbu tą pabrėžti. Aišku, greitai turbūt bus didesnių, bet mes pirmieji tokį didelį pastatėm. 

Bet tiek, kiek mes matom pateiktus prašymus, tai (būsima baterijų galia – ELTA) viršija gigavatą. Ir tas svarbu, kad visos sekančios baterijos yra talpesnės negu prieš tai buvusios.

Baterijos yra matuojamos valandomis – tai yra dabartinės mūsų baterijos, kur mes turim 200 MW, vadinasi, yra ir 200 megavatvalandžių (MWh) talpa. Tai reiškia, kad vieną valandą gali kaupti elektrą ir prikaupti 200 MWh ir, kai atiduosi į tinklą, atiduosi 200 MWh. O dabar statomos baterijos yra minimum dvigubai talpesnės, tai ta pati 200 MW baterija, pastatyta dabar, galės sukaupti 400 MWh. Baterijos svyruoja nuo dviejų iki keturių valandų talpos.

Spėju, ateityje technologijos leis dar talpesnes baterijas statyti. Įsivaizduojate, jeigu mes kalbėdavom, kad Kruonis (Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – ELTA) 12 valandų gali neperstojimai 900 MW atidavinėti į tinklą, tai, jeigu pastatysim tas baterijas ir jos bus dviejų, trijų, keturių valandų talpos, turėsim naują Kruonį. 

(...) Ir čia gal pasakysiu tokį dalyką, apie kurį mes daug kas nepamąstom, nes jau toli esame nubėgę į priekį, bet ką rusai tikrai padarė – jie mus įstūmė į šitą technologinį progresą, iš kurio mes labai daug pasipelnysim kaip valstybė.

Jie mums naftą uždarė, mes į naftą atsiremt negalėjom, jie mums dujas uždarė, mes tada turėjom kažkaip gelbėtis. Įstojant į Europos Sąjungą mes turėjom uždaryti Ignalinos atominę elektrinę – buvom įvaryti į kampą, neturėjom kito pasirinkimo, tik maksimaliai vystyti atsinaujinančius išteklius.

Vystant atsinaujinančius išteklius, atsiveria visa kita gama dalykų – baterijos, tas pats Kruonis iš karto įgauna kitą vertę. Jie mus įstūmė taip, kad mums net nereikėtų to, ką jie siūlo – tai buvo technologinis progresas ir ateity mūsų valstybė, manau, tiek elektrą, tiek iš elektros pagamintus produktus eksportuos ir mes uždirbsime.

Tapsime (energijos išteklius – ELTA) eksportuojančiais vietoje to, kad būtume iš rusų pirkę. Jeigu jie būtų laikęsi ramiai, draugiškai ir už teisingą kainą būtų mums davę savo resursus, neaišku, ar mes čia būtume taip jau aktyviai visa tai darę (siekę sinchronizuotis su Vakarų elektros tinklais – ELTA). 

Kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera – jie mums blogo norėjo, o gavosi į gerą, kitaip sakant nekask duobės kitam, nes pats įkrisi.

- Prisijungę prie Europos kontinentinės zonos būsime bendrai daug geriau įsijungę į sistemą ir su kitomis valstybėmis. Ar tai kartu nereiškia, kad taptume pažeidžiamesni sabotažo aktams ar tam tikriems incidentams energetiniams, pavyzdžiui, kokio kabelio pažeidimams šalimais valstybėse?

- Ne, nebūsim. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus kiekvienos šalies sistema, įeinanti į kontinentinę Europą, turi būti savipakankama ir labai stabili pati savaime. Kažkur kitur kažkam įvykus, mes kaip tik būsim stabilesni, daugiau galėsim pagalbos gauti iš Europos, jeigu kas nors atsitiks.

Kai susijungia daug, daug sistemų, ji (bendra sistema – ELTA) iš viso yra stabilesnė, nes vieni kitiems galime padėti. Tarkime, dabar mes trys Baltijos šalys galėjom viena kitai padėti, o įsivaizduokit, visa Europa – tai rimta. Mes būsim tik stabilesni.

Dar daugiau – jeigu pas mus, neduok Dieve, įvyktų blackout‘as (elektros atjungimas – ELTA), mes esame ištestavę technines galimybes, kad lenkai iš Varšuvos galėtų atgaivinti mūsų sistemą, yra tokios technologinės galimybės. 

- Po atsijungimo visos tos elektros linijos, kurios dabar pas mus sieja su Rusija, Baltarusija, kaip suprantu, iš principo taps tiesiog nebereikalingos, tai jas planuojama nuvažiuoti ir realiai nukirpti, išmontuoti? 

- Be abejo, taip. Dar daugiau – tiek mes, tiek su rusais yra pasirašyti memorandumai, kaip tie nukirpimai bus daromi, jie lygiai taip pat nukirps. Tik nukirpti neužtenka, tos linijos bus išmontuotos ir labai daug šansų, kad nusiųstos į Ukrainą – nes mes taip darėm su visomis linijomis, kurias montavome. Baltarusiškų jau iš 11 linijų 10 esam išmontavę, liko tik viena.

Daug kas sako, kad sinchronizacija yra kažkoks ypatingas momentas, bet jau pusantrų metų mes vis kažką darom, likę tų žingsnių ne tiek ir daug. Tai taip, mes tas linijas montavom, ukrainiečiams labai trūksta įrangos, mes viską siunčiam į ten. 

- 11 su Baltarusija, o su Rusija tuomet kiek? 

- 3 yra ir 3 liko. Tai tada iš viso yra likusios 4 linijos.

- Apie Baltarusiją, Astravo atominę elektrinę. Mes elektros iš Baltarusijos nebeperkam nuo 2020 metų, nors buvo kalbų, kad kažkiek elektros per Latviją galėjom gauti. Bet pati situacija – sakykime, dabar atsijungiam, bet Baltarusijoje po kažkiek metų pasikeičia politinė situacija, Lietuvos pozicija irgi minkštėja ir politikai sako – atominė elektrinė, jos elektra pigesnė, gal apsimoka sugrįžti prie šitos elektros. Ar techniškai tai dar bus įmanoma – kada nors iš Astravo energiją vėl pirkti? 

- Ne, nebus, nes linijos bus atjungtos ir išmontuotos. Labai norint, reikia naujas linijas statyti, bet tada ne tik linijas – kadangi mes jau būsime skirtingose sinchroninėse zonose, tai dar reikėtų ir keitiklius statyti, kurie virš 100 mln. eurų kainuoja. Tai yra kosminės investicijos, abejoju, kad vertės tą daryti.

Be to, kam mums ta elektra, mes norėsim savo eksportuoti, Lietuvai tai bus naudinga. Kaip sakau – nekask kitam duobės, pats įkrisi, jie mums padarė didžiulę paslaugą savo agresija. (...) Bet čia yra ir labai aiškus Europos reikalavimas, tai yra labai stiprus lenkų reikalavimas – griežtai jokios rusiškos, baltarusiškos elektros.

- Kalbant apie prisijungimo prie Europos sinchroninės zonas naudas vartotojams – atsinaujinančių išteklių gamyba didės, ar tai kartu reiškia, kad ir elektros kainos gyventojams mažės – tiek didmeninės, tiek jų galutinės sąskaitos už elektrą? 

- Tikėtina. Jeigu tas planas atsinaujinančių išteklių bus įvykdytas, kuris dabar yra, o kol kas jis vykdomas pagal tai, kaip yra suplanuota, tai mes po kokių 2-3 metų turėtume turėti elektros perteklių. Ką reiškia perteklius – kainos krenta.

Todėl, kai žmonės sako, kad dėl sinchronizacijos kažkas brangs, tai mūsų atsakymas yra, kad ilgalaikėje perspektyvoje, kelių metų perspektyvoje viską lems ne kažkokia sinchronizacija ar techniniai darbai ir kažkokios statybos, o atsinaujinančių išteklių kaina. Jeigu jų bus daugiau, kaina bus mažesnė. Tai dėl to dabar jau yra laikas, kai reikia galvoti apie elektrai imlios pramonės investicijas Lietuvoje.

Nes tą perteklių geriau suvartoti Lietuvoje, o ne eksportuoti pačią žaliavą. Visad žaliavą geriau perdirbti ir eksportuoti galutinį produktą. Tai aš manau, ką mes turim daryti, tai ir duomenų centrus kviesti į Lietuvą, ir kitą elektrai imlią pramonę, nes ji galės tikrai pasipelnyti, o mūsų valstybei tai yra fantastiška.

Daug kur tą alegoriją naudojam su Saudo Arabija – kai britai Saudo Arabijoje surado Gavaro (naftos – ELTA) telkinį, kuris iki šiol dar veikia, Saudo Arabija nuo to laiko ir sužydėjo. Tai čia (atsinaujinantys ištekliai – ELTA) yra mūsų Gavaro telkinys. Mes pataikėm irgi – mūsų geografinė padėtis yra labai gera tiek saulei, tiek vėjui. 

- Apie „Harmony Link“ – dabar nustatytas tikslas jungtį įrengti 2030 m. Politikai kalba, tarp jų ir prezidentas, kad reikia spartinti projektą, ar matote tam techninių galimybių?

- Matome, iš mūsų pusės gal ir galima būtų paspartinti kažkiek. Aišku, galėtų tas projektas brangti, jeigu prašytume rangovo spartinti – gal taip, gal ne, čia dar sunku atsakyti, bet šiuo atveju mes daugiau atsiremiam į lenkus. Lenkijos pusėje tai žymiai sudėtingesnis projektas, jie turi kabelius pravesti ir taip toliau, tai nebent lenkai sugebėtų padaryti anksčiau. Bet, kiek jie mums indikuoja, ir taip mano, kad kiek perspaustas grafikas. 

(...) Tai mums specialiai spartinti nėra tos tokios racijos – mes galėtume, aš manau, galėtume susispaudę paspartinti, tą reikalavimą mes girdime, ir (energetikos – ELTA) ministras aiškiai pasakė. Mes ieškome galimybių, bet matome, kad mūsų kaimynų dalis yra labai sudėtinga, sudėtingesnė nei mūsų.

- Bet kažkokių vėlavimų nenusimato, jeigu nekalbame apie tai, kad anksčiau pastatytume, bet bent laiku tai padarysime?

- Kol kas nenumatyta.

- Kaip tik vasario pabaigoje sueis ketveri metai, kai esate „Litgrid“ vadovas. Ar galėtumėte pasakyti, kad pasirengimas sinchronizacijai ir su tuo susiję projektai buvo tas pagrindinis jūsų kadencijos darbas, fokusas, kažkas, ką jūs išsineštumėt iš šitos pozicijos?

- Ne tik – taip, sinchronizacija turi labai aiškią ribą ir tai labai didelis pasiekimas mūsų valstybei, bet aš prilyginčiau sinchronizaciją atsinaujinančių išteklių plėtrai. Mes labai daug dirbome ir kuo aš galiu didžiuotis, tai savo komanda (…) ir kad Lietuva labai stipriai pasistūmėjo atsinaujinančiuose ištekliuose, kad mes labai stipriai lyderiaujame tarp Baltijos šalių ir Lietuva tikrai tapo patraukli vieta atsinaujinančios gamybos investicijų. Savo mastu šie projektai galbūt net ir didesni nei sinchronizacija. 

Mes jau gyvename mintimis, kad sinchronizacija yra praėjusi ir norime maksimaliai prijungti kiek įmanoma tų atsinaujinančių šaltinių, rasti naujų būdų, naujų technologijų. Taip sakyčiau – sinchronizacija yra viena iš dalių. Taip, tai yra graži gairė tokia, tikrai turėsime, kuo didžiuotis ir aš pats labai didžiuosiuosi savo valstybe po šito pasiekimo, bet atsinaujinančių plėtra ir galbūt užkardymas rusiškos elektros, visi tie technologiškai išgyventi karo (Ukrainoje – ELTA) dalykai – šitie trys dalykai buvo labai svarbūs.