„Maximose“ jau įrengti daugiau nei pusė planuojamų taromatų

„Taromatų projektas mums yra svarbus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad būsime tarpininkais tarp pirkėjo ir Užstato sistemos administratoriaus ir paskutinė grandis, su kuria susidurs pirkėjai, į mūsų parduotuves atnešę vienkartines pakuotes. Taigi mums svarbu patiems gerai išmanyti sistemą ir būti pasirengusiems padėti, paaiškinti ir pamokyti, atsakyti į visus mūsų pirkėjams kylančius klausimus", - sako bendrovės „Maxima LT" vadovas Žydrūnas Valkeris.

Nuo vasario 1 dienos Lietuvoje įsigaliosiančios vienkartinių pakuočių užstato sistemos esmė, kad pirkdami gėrimus stiklinėje, plastikinėje ar metalinėje taroje pirkėjai parduotuvėje paliks 10 euro centų užstatą. Tai galios tarai, kurios talpa didesnė nei viena dešimtoji litro (100 ml) ir mažesnė nei trys litrai (3 000 ml). Įmetę tuščią užstato sistemoje dalyvaujančią tarą į prie parduotuvių ar jose įrengtus taromatus pirkėjai gaus čekį, kurį pateikę parduotuvės kasininkui galės susigrąžinti po 10 euro centų už kiekvieną tuščios taros vienetą.

Pakuočių užstato sistemoje dalyvaus tik tos pakuotės, kurios prie brūkšninio kodo turės specialų juodai baltą taromatų atpažįstamą ženklą. Taigi anksčiau nei kitų metų vasario 1 dieną pagamintų gėrimų tarą, kaip įprasta, pirkėjams reikės mesti į tam skirtus rūšiavimo konteinerius, nes jų taromatai nepriims. Aplinkos ministerija yra numačiusi, jog gamintojai ir importuotojai visą pirminę vienkartinę stiklinę, plastikinę ir metalinę tarą Lietuvoje, kuri atitinka šiuos talpos reikalavimus, privalės specialiai pažymėti iki 2016 metų gegužės 1 dienos.

Planuojama, kad įrengus taromatus bent pirmaisiais metais „Maxima" surinks apie 80 proc. visų pirkėjų nuperkamų vienkartinių pakuočių. Tai maždaug 11 mln. pakuočių per mėnesį. Iki šiol užstato principu Lietuvoje buvo renkama tik stiklinė tara. „Maxima" tinklo parduotuvėse kiekvieną mėnesį jos buvo surenkama beveik 15 mln. vienetų.

Bendrovė „Maxima LT" yra paskaičiavusi, kad taromatų projektas pareikalaus apie 1 mln. eurų bendrovės investicijų. Į šią sumą įeina taromatų įrengimas prie 200 parduotuvių, taromatų ir kasų IT sistemų suderinimas, daugkartinės ir vienkartinės taros srautų, logistikos, suderinimas, taromatų priežiūra ir švaros užtikrinimas, taip pat pačios „Maxima" privačių prekės ženklų pakuočių žymėjimas, pirkėjų informavimas. Dalis iš šių investicijų bus skirta ir darbuotojų apmokymams.

Prekybos tinklo „Maxima" taromatai šiandien jau yra įrengti prie dalies - 109 iš 200 planuojamų - prekybos tinklo „Maxima" parduotuvių. Likusiuose „Maxima" parduotuvėse taromatai statomi nebus, nes jų prekybos plotas yra per mažas. Pagal šalyje galiojančius įstatymus, vienkartinę tarą supirkinėti privalo tik parduotuvės, kurių prekybinis plotas siekia 300 kv. metrų.

Daugiausia, net 47 taromatai, bus įrengti Vilniuje, 21 Kaune ir 12 Klaipėdoje. Po 8 taromatus bus įrengta Panevėžyje ir Šiauliuose, 5 - Alytuje, po 4 - Jonavoje, Kėdainiuose ir Marijampolėje, po 3 - Druskininkuose, Mažeikiuose, Palangoje, Tauragėje ir Ukmergėje. Po porą taromatų bus įrengta ir Ignalinoje, Kelmėje, Kretingoje, Naujojoje Akmenėje, Gargžduose, Plungėje, Radviliškyje, Raseiniuose, Šakiuose, Šalčininkuose, Telšiuose, Utenoje, Varėnoje, Vilkaviškyje ir Visagine.

Po vieną taromatą prekybos tinklas „Maxima" iki vasario 1 dienos įrengs ir šiuose Lietuvos miestuose ir kaimuose: Anykščiai, Ariogala, Aukštadvaris, Biržai, Daugai, Eišiškės, Elektrėnai, Garliava, Ginkūnų km., Joniškis, Jurbarkas, Kaišiadorys, Kalvarija, Kazlų Rūda, Kybartai, Lazdijai, Lentvaris, Maišiagala, Molėtai, Nemenčinė, Nida, Pabradė, Pakruojis, Pasvalys, Rietavas, Ringaudų km., Rokiškis, Šilalė, Šilutė, Širvintos, Skaudvilė, Skuodas, Švenčionėliai, Švenčionys, Tytuvėnai, Viečiūnai, Vievis ir Zarasai.

Šiuo metu „Maxima" prekybos tinklui priklauso 234 „Maxima" parduotuvės Lietuvoje, kasdien jose apsiperka daugiau nei 0,5 mln. pirkėjų.