Milijonieriai nori joti ant svetimo į rojų

- Kodėl prokuratūra nusprendė, kad turi būti nutraukta „Žalgirio“ stadiono sklypo nuomos sutartis? - „Vakaro žinios“ paklausė Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Eidivaldos MEŠKIENĖS.

- Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jei išnuomojama valstybinė žemė, ant kurios stovi statinys, ir išnuomojama tam statiniui eksploatuoti (tai gali būti gyvenamasis nuo sovietinių laikų likęs gyvenamasis statinys ar koks nors kitoks), tai išnuomojama tam statiniui eksploatuoti. Visais kitais atvejais, jei žmogus turi nuosavybės teisę į pastatą, jis turi nusipirkti žemės sklypą, reikalingą šiai žemei eksploatuoti. Nusiperka žemės sklypą - ir tada kaip žemės sklypo savininkas su juo gali daryti, ką nori, ką tik leidžia įstatymai.

- Šiuo atveju „Promola“ žemės nenusipirko, nusipirko tik ant jos stovinčius statinius bei įsigijo nuomos teisę?

- Taip. Nusipirkti pastatai, kurie stovi ant konkretaus žemės sklypo, ir taip ne aukciono būdu įgavo nuomos teisę į tą sklypą, kaip ir prieš tai buvę pastatų savininkai. Jie irgi turėjo tik nuomos teisę į sklypą, ant kurio stovi pastatai.

- Nusipirkti pastatus ir įgyti sklypo nuomos teisę turbūt kainuoja gerokai pigiau, jei pasirenkamas toks kelias?

- Juk ne aukciono būdu viskas vyko, tai ir kaina simbolinė. O esmė - kad valstybė negavo lėšų už savo žemę. Jei žemė nuperkama - gaunami milijonai eurų, nes mes žinome, kokia yra rinkos kaina Vilniuje. Išeitis iš šios situacijos - verslas turi nusipirkti tą žemę, ir tada nebus kliūčių statyboms. O valstybė už žemę atgaus pinigus. Už 8 hektarus tikrai būtų nemaža suma, bet jos negalėčiau įvardinti.

- Kaip tokia situacija susidarė? Negi verslininkai, iš Šiaulių banko pirkdami statinius ant sklypo, bet neįsigydami paties sklypo, nežinojo, kad, nepakeitus detaliojo plano, negalės griauti stadiono ir statyti kitos paskirties pastatų?

- Tiesiog valstybėje yra ydinga praktika. Teisės aktai reglamentuoja viena, o teisės aktų taikymas nukeliavo visai kita linkme. To negali būti, todėl ir išėjo toks chaosas. Ir taip yra visos valstybės mastu, ne tik konkretaus sklypo atveju. O valstybė negauna lėšų. Kodėl ekonomistai sako, kad vieni nepagrįstai praturtėja, o kiti nepagrįstai nuskurdinami? Todėl, kad dvejopai taikomi teisės aktai. Jei žmogus kažkur nori pasistatyti gyvenamąjį namą, jis iš valstybės negaus bet kur žemės sklypo. Jei žmogus turi kokį suklypusį sandėliuką, niekas neleis jam vietoj sandėliuko ant žemės, jei ji yra valstybinė, pasistatyti gyvenamojo namo, niekas jam nenuomos ne aukciono būdu, nejuokinkime pasaulio. Tai yra nesąmonė. Aišku, reglamentavimas painus, jis turėtų būti aiškesnis, bet turim, ką turim. Ir dėl to valstybė negauna lėšų.

- Jei ne viskas buvo pagal įstatymo raidę, kodėl leista pradėti griauti stadioną? Kas dėl tos situacijos kaltas?

- Kiekviena institucija savu laiku kažko nepadarė iki galo. Ir išėjo kaip sniego gniūžtė nuo kalno. Leidimus griauti ir savivaldybės leidimus statyti įmonė buvo gavusi. Visi viską leido ir visi viską darė, todėl kalta ne viena institucija. Kaip minėjau, kalta ydinga praktika. O ja pasinaudojęs kažkas pradėjo, kitas tęsė, ir išėjo tai, kas išėjo.

- Prokurorai neįtaria, kad išėjo, kaip išėjo, ne šiaip sau, o dėl korupcijos?

- Tai įrodyti reikia. Įtarimas pats sau tėra įtarimas. Viską įrodyti reikia.

- Tačiau dabar Nacionalinė žemės tarnyba įsiklausė į prokuratūros sprendimą ir nutraukė žemės nuomos sutartį. Kodėl tada premjeras kaltina NŽT, kad ji destabilizuoja verslą, jei ji tik laikosi teisės aktų?

- Nekomentuosiu premjero pasakymo. Bet noriu pasakyti, kad pažeidėjų buvo daug, ne tik NŽT. Tiesa, būtent nuo valstybinės žemės patikėtinio viskas prasidėjo. NŽT turėjo teisę išnuomoti žemę be aukciono, jei įsipareigojama, kad sklypas bus naudojamas stadionui eksploatuoti. Išnuomojimo metu pažeidimo nebuvo. Pažeidimas prasidėjo, kai ant žemės esantys pastatai pradėti eksploatuoti ne pagal paskirtį - pradėti griauti.

- Kokia išeitis iš situacijos?

- Verslininkams nusipirkti tą žemę.


Skandalinga istorija dėl teritorijos, kurioje stovi „Žalgirio“ stadionas, veikiausiai net nebūtų iškilusi į viešumą, jei futbolo sirgalius Almas Rupšlaukis nebūtų kreipęsis į prokurorus dėl viešojo intereso gynimo - dėl buvusios „Žalgirio“ stadiono teritorijos, kurioje nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ stato viešbutį bei ketina statyti verslo centrą. Ji skelbia ketinanti į teritoriją, kurioje stovi stadionas, ir į sklypą šalia jos investuoti 200 mln. eurų. Teritorijoje esančius statinius ir teritorijos nuomos teisę „Hanner“ priklausanti bendrovė „Promola“ prieš dvejus metus už 41 mln. eurų nusipirko iš Šiaulių banko. A.Rupšlaukis į prokurorus kreipėsi, nes teritorijos plane numatyta, kad šioje vietoje turi išlikti stadionas.

Vilniaus apygardos prokuratūra nustatė, kad verslininko Arvydo Avulio valdoma įmonė „Hanner“ galėjo likti sklypo nuomininke tik tuo atveju, jei stadionas nebūtų nugriautas.

„Nugriovus stadioną bei kitus šiame žemės sklype buvusius statinius, neliko teisinio pagrindo, kuris suteikė teisę išnuomoti šį didelės vertės žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis, tai yra be aukciono. Todėl žemės nuomos sutartis turi būti nutraukta, o norint šį žemės sklypą išnuomoti arba parduoti turi būti paskelbtas aukcionas“, - pranešė prokuratūra.

Verslininkas A.Avulis „Vakaro žinioms“ sakė nesuvokiantis tokio prokuratūros sprendimo. Jis neslėpė, kad tiek „Hanner“, tiek kitos įmonės dažniausiai statybos projektus vykdo ne išpirktoje, o iš valstybės nuomojamoje žemėje. Įpratę nemokėti valstybei.

Beje, verslininkų planai gerai uždirbti visuomenės sąskaita tuoj gali būti legalizuoti.

„Pagal dabar galiojantį Vilniaus miesto bendrąjį planą, toje vietoje turi būti stadionas ir kiti visuomeniniai pastatai ir nieko nepasakyta, kad ten turėtų būti biurai ar viešbučiai. Sostinės taryba ketina balandžio 4 dieną tvirtinti teritorijos detalųjį planą, tačiau viskas daroma po kilimu, visuomenė, pažeidžiant teisės aktus, su juo net nesupažindinta“, - piktinosi „Žalgirio“ stadiono gynėjas, sirgalius A.Rupšlaukis.


Vitalijus Gailius, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas:

Gal tyčia savivaldybės nerengia valstybinės žemės aukcionų, kad verslas galėtų pasipelnyti visuomenės sąskaita? Gal savivaldybių kabinetuose ir koridoriuose pigiau susitvarkyti žemės reikalus, o ne aukcionuose? Ką apie visa tai mano Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius? O V.Gailius „Vakaro žinioms“ atsakė, kad į situaciją nėra įsigilinęs, be to, esą tai nėra komisijos tyrimo objektas.

8 hektarų auksinis kąsnis Vilniaus centre nevertas skubaus įsigilinimo? O gal mėnesio maža įsigilinti? O gal apskritai gilintis noras prapuolęs, nes V.Gailius ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius yra vienos partijos (kurios idėjinis lyderis Eligijus Masiulis yra politinės korupcijos bylos įtariamasis) - liberalų sąjūdžio - nariai?


Vidas URBONAVIČIUS, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys:

Kol kas savivaldybė sprendimo nepriėmė, tik meras išsakė savo nuomonę, kad ten stadiono nereikia, nors taryba, tvirtindama detalųjį planą, buvo išsakiusi kitokią nuomonę. Man toks mero pataikavimas vystytojui yra keistas. Bet kuriuo atveju tai niekaip neveikia žemės nuomos sutarties, nes žemė išnuomota labai konkrečiam dalykui - stadiono eksploatavimui. Tačiau meras pasisako už tai, kad „Hanner“, net neišpirkdamas, o tik nuomodamas teritoriją, galėtų ten griauti stadioną ir statyti kitos paskirties statinius. Matyt, Remigijus Šimašius mano, kad Vilniui pinigų nereikia, nes pardavus žemę dalis pinigų keliautų į šalies biudžetą, o dalis - į Vilniaus biudžetą.

Deja, sostinėje yra šimtai atvejų, kai nekilnojamojo turto projektai vykdomi ant neišpirktos, ant nuomojamos žemės. Kaip galima nuomoti žemę statiniams statyti? Miesto pakraščiuose projektai vystomi išpirktoje žemėje, o centre, kur žemė brangiausia, - ant nuomojamos.


Povilas URBŠYS, Parlamentaras, buvęs vienas iš STT vadų:

Verslas visada dejuoja, kad investicijoms sąlygos Lietuvoje nėra pakankamos. Viena iš sąlygų gerinti sąlygas investicijoms galbūt ir yra leidimas nuomotis valstybinę žemę. Kita vertus, kai kuriais atvejais ta nuoma išeina kaip dovana verslui, nes nuomos sutartis sudaroma, pvz., 99 metams, o tai yra ydinga praktika, nes tai yra ne kas kita, kaip valstybės turto padovanojimas verslui.

Kyla abejonės, ar visada tai būna skaidrūs sandoriai. Ypač kaip „Žalgirio“ stadiono sklypo atveju, kai paaiškėjo, kad buvo pažeisti teisės aktai.

Kai vyksta valstybinės žemės sklypų pardavimas, vyksta aukcionai ir laimi pasiūlęs geriausią kainą. O daugeliu atvejų, kai priimami sprendimai sklypus nuomoti, aukcionų dažnai nebūna ir kyla abejonių, ar būna skaidru, o gal kažkas kažkam į kišenę nesumokėjo. Abejonių dėl tokių sandorių skaidrumo kelia ir tai, kad pigiai išnuomojama toms verslo grupėms, kurios vienaip ar kitaip išsiskiria savo įtaka politikams.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"