M.Nagevičius apie valdžios institucijų biurokratizmą ir galimą 4 mlrd. eurų investicijų praradimą

„Vėjo jėgainių parkų vystytojai yra vieni iš tų, kurie gali būti priversti nukreipti suplanuotas milijardines investicijas į kitas šalis, kur investicinė aplinka yra gerokai palankesnė, o valstybės institucijų atstovai nekuria dirbtinių kliūčių ir palaiko valstybės siekius, priešingai nei Lietuvoje“, – pranešime teigia M. Nagevičius.

Anot jo, šiuo metu bendra Lietuvoje strigusių vėjo jėgainių parkų investicinė vertė siekia daugiau nei 4 mlrd. eurų. M. Nagevičiaus teigimu, tokia padėtis susidarė dėl Valstybės saugomų teritorijų tarnybos ir kitų institucijų nuolatiniu sprendimų priėmimo atkėlimo ar vilkinimo.

„Deja, kai kurios valstybinės institucijos jau eilę metų piktybiškai kenkia, pasiryžusiems investuoti į nepriklausomą šalies energetiką, (...) atbuline tvarka taikydamos teisės aktus, diskriminuoja vystytojus, iškreipia rinkos sąlygas (vieniems suteikia tam tikrus leidimus, kitiems – ne), nelogiškai ir nesuprantamai interpretuoja teisės aktus bei masiškai pradelsia sprendimų priėmimo terminus, numatytus LR įstatymuose“, – dėstoma rašte aukščiausiems šalies vadovams, išsiųstame antradienį.

Anot konfederacijos kreipimosi, susidaro įspūdis, kad kai kurie projektai yra stabdomi tik dėl to, kad jų vystytojai viešojoje erdvėje yra kritikavę institucijų veiklą.

M. Nagevičiaus teigimu, Lietuvai kyla grėsmė ne tik prarasti beveik 4 mlrd. eurų investicijų, bet ir beveik 30 mln. papildomų įplaukų į biudžetą per nekilnojamo turto ir bendruomenių mokesčius kasmet arba apie 900 mln. eurų per visą elektrinių eksploatacijos laikotarpį, kuriose galėtų būti pagaminta net apie 70 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos.

„Lietuva turi unikalias galimybes susimažinti elektros importą iš kitų šalių maždaug 600 mln. eurų per metus ir tiesiogiai pakelti ekonominę gerovę, tačiau visa tai žlugdoma kai kurių valdininkų rankomis, dėl ko kenčia ir galutiniai vartotojai, mokantys už elektrą gerokai daugiau nei galėtų“, – sako jis.

Atvirą laišką aukščiausiems šalies vadovams Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacija išsiuntė antradienį. Jame kalbama apie galimą valdžios institucijų nekompetenciją vykdant numatytus bendrovių „Sunly vėjo elektrinių parkai“, UAB „Evecon“, UAB „Archstudija vėjo elektrinių parkai“, UAB „Enefit Green“, „Green Genius“, „Homa Group“, „Geoinvest“ bei „Ignitis renewables“ investicijomis, kurių bendra vertė didesnė nei 4 mlrd. eurų.

Pranešė stabdantis 3,5 mlrd. eurų vertės technologijų parko statybas

ELTA primena, kad „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas Arvydas Paukštys penktadienį pranešė, jog stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Liepkalnyje. Verslininkas nurodė, kad šalyje trūksta projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų iššūkių, bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra.

Savo ruožtu ministerijų vadovai tikino apie „Teltonikos“ projektui kilusias problemas sužinoję tik iš paties A. Paukščio įrašų socialiniame tinkle „LinkedIn“.

Į žinią apie stabdomą projektą netruko sureaguoti ir politikai. Nueinančios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pranešė, jog pirmadienį susitiks su „Teltonikos“, atsakingų ministerijų ir kitų įmonių vadovais ir spręs, kaip užtikrinti sklandų projekto statybų tęstinumą.

Projekto „gelbėjimo“ žada imtis ir būsimoji Vyriausybė – apie būtinybę užtikrinti technologijų parko statybas prakalbo ir kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas, ir potencialus ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Savo ruožtu Prezidentūra pabrėžė – susiklosčiusi situacija išryškino „nedovanotinas institucijų ir valstybės įmonių tarpusavio bendradarbiavimo spragas“. Šalies vadovo Gitano Nausėdos atstovai teigia, kad renkama informaciją, siekiant nustatyti dėl „Teltonikos“ investicijų sustabdymo atsakingas institucijas ar bendroves.

Į situaciją sureagavus ne tik aukščiausiems šalies politikams, bet ir kitų verslų atstovams, A. Paukštys „nelaidoja vilties“ ir mano, kad bent dalį projektų dar pavyks išgelbėti.