Ne maisto prekės šiemet gali brangti

Pasaulinės tendencijos

Kaimyninių šalių verslininkai perspėja vartotojus, kad pabrangus krovinių gabenimo jūriniu transportu paslaugai, netrukus brangs nemaža dalis importuojamų prekių, pirmiausiai - buitinė technika, drabužiai bei avalynė.

Teigiama, kad vieno konteinerio pristatymas praėjusių metų pabaigoje pabrango nuo 1,5 tūkst. iki 9 tūkst. JAV dolerių. Įvertinus tai, kad standartiniame konteineryje telpa 60-70 šaldytuvų, pakilus kainoms, kiekvieno jų pristatymas pabrangs maždaug 100 JAV dolerių. Džiuginti šiuo atveju galėtų nebent tai, kad smarkiai išaugus gamybos lokalizacijai, prekės turėtų brangti mažiau negu gabenimo konteineriais paslaugos.

Nepaisant to, kaimyninėse šalyse jau buvo prabilta apie tai, kad importuojama avalynė gali pabrangti nuo kelių iki keliolikos procentų. Brangti turėtų ir kompiuterinė technika bei jos detalės.

Taip pat buvo užsiminta, jog brangstant jūrų pervežimams, kilo ir krovinių gabenimo geležinkeliais įkainiai.

Lietuva - ne išimtis

LKAB „Klaipėdos Smeltė" rinkodaros direktorius Eduardas Galuškinas „Vakaro žinioms" patvirtino, kad pastaraisiais mėnesiais žymiai pabrango konteinerių gabenimai ir Lietuvos importui bei eksportui.

„Tikslių skaičių siūlytume teirautis Lietuvoje veikiančių laivybos linijų agentūrų, bet palyginimui galiu pasakyti, kad 40 tonų konteinerio (ilgis: 12 m; plotis: 2,4-2,5 m; aukštis: 2,3-2,8 m - aut. past.) gabenimas iš Kinijos į Klaipėdą pabrango nuo maždaug 2000 JAV dolerių iki maždaug 11 000 JAV dolerių. Tikėtina, kad logistikos kaštų augimas paskatins šalies gamybines ir prekybos įmones branginti savo produkciją ar prekes", - sakė E.Galuškinas.

Ekonomistų vertinimu, jūrinių pervežimų kainų augimą lėmė rinkimų JAV baigtis. Prezidentu tapus Džo Baidenui (Joe Biden), smarkiai išaugo iš Kinijos gabenamų krovinių apimtys ir visi laisvi laivai buvo permesti į šiuos maršrutus. Be to, Kinija įvedė papildomus reikalavimus į šalį įvežamoms prekėms, todėl pailgėjo jų transportavimo laikas.

Smarkaus kainų šuolio nebus?

Ernesta Dapkienė, „Maximos" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, patikslino, kad kainų pokyčius lemia ir kiti veiksniai.

„Brangstantis krovinių gabenimas iš Kinijos gali daryti įtaką prekių kainoms, tačiau labai priklauso ir nuo gabenamos prekės. Tarkim, kuo prekės yra smulkesnės, tuo yra mažesnė įtaka galutinei jos kainai", - sakė E.Dapkienė.

Ji priminė, kad iš Kinijos jūra daugiausiai gabenamos pramoninės prekės - indai ir namų apyvokos reikmenys, žaislai, tekstilės gaminiai ir kt.

„Kiekvienam kroviniui atsigabenti ieškome greičiausio ir pigiausio būdo, todėl bendradarbiaujame ne tik su ekspedicijos įmonėmis, bet ir tiesiogiai su krovinių laivybos linijomis. Tad tikimės, kad pirkėjai šių pokyčių nepajus. Juolab kad esame maisto prekių parduotuvė, o pramoninės prekės nesudaro nė dešimtadalio visų pardavimų", - apibendrino E.Dapkienė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistas Titas Budreikis taip pat išskyrė kelis krovinių gabenimo niuansus.

„COVID-19 pandemija pasaulyje turėjo netikėtų pasekmių. Viena jų - atsiradęs didelis prekybos disbalansas tarp iš Kinijos į Europą eksportuojamų prekių ir iš Europos į Kiniją eksportuojamų prekių mastų. Tai lemia, kad konteineriai į Europą bei į Lietuvą keliauja pilni, o dėl mažesnio nei anksčiau eksporto iš Europos į Kiniją grįžta pustuščiai. Tai didina transporto įmonių gabenimo kaštus ir suteikia prielaidas augti konteinerių gabenimo kainoms. Kita priežastis - dėl COVID-19 pandemijos sumažėjusi laivyba ir atitinkamai bendras siunčiamų konteinerių skaičius. Esant mažesnei konteinerių pasiūlai ir nepaisant pandemijos toliau augančiai prekių iš Kinijos paklausai, susidarė terpė transporto kaštų kainų augimui", - paaiškino ekonomistas.

Akcentuodamas, kad trumpalaikis transporto kaštų kainų augimas iš dalies gali būti prisiimtas pačių įmonių, t. y. pelno sąskaita, jis perspėjo, jog konteinerių gabenimo kainai nemažėjant ilgesnį laikotarpį, šie kaštai bus perkelti į produkcijos kainą.

„Tačiau produkcijos brangimas priklausys ir nuo gabenamų žaliavų fizinio dydžio. Prielaidos brangti fiziškai didesnėms prekėms yra didesnės nei mažesnėms, nes jų transporto išlaidos sudaro didesnę dalį visų gamybos kaštų. Tačiau prekės iš Kinijos yra gabenamos ne tik jūrų konteineriais, bet ir lėktuvais, traukiniais ar sunkvežimiais. Šie būdai anksčiau buvo brangesni, bet kylant kainoms jie tampa patraukliomis alternatyvomis. Ypač - atsižvelgiant į prekių pristatymo laiką. Kita tendencija - transporto kaštų augimas sudaro dar didesnes paskatas trumpėti gamybos grandinėms ir pigias Kinijos prekes gali pakeisti kitų šalių siūlomos prekės. Lietuvai tai gali būti netgi galimybė, o ne tik iššūkis. Visgi šiais metais, jei transporto kaštai išliks tokio aukšto lygio, tam tikrų prekių kainų šuolių galime tikėtis", - situaciją įvertino T.Budreikis.