1 nuotr.Dalis šalies gyventojų per pandemiją sutaupytus pinigus dabar leidžia pirkdami nekilnojamąjį turtą. Įvairių projektų vystytojai ir statytojai viešai džiaugiasi, kad būstai graibstomi kaip karštos bandelės, tačiau kukliai nutyli, kad nepasigilinę į perkamų patalpų paskirtį vėliau jų savininkai gali skaudžiai nusivilti.
Povandeniniai akmenys
Statybos Vilniuje vyksta vos ne ant kiekvieno kampo. Pasidomėjus viešai apie jas pateikiama informacija, nesunku pastebėti, kad absoliučią daugumą naujų statinių sudaro ne komercinės, o, atrodytų, gyvenamosios paskirties pastatai. „Atrodytų", nes viskas yra sudėtingiau. Teoriškai, jeigu būstas nėra visiškai komercinės patalpos, tai jis tarsi tinkamas gyventi. Deja, čia yra tam tikrų niuansų. Reikalas tas, kad nuolatiniam gyvenimui yra skirtos tik tos patalpos, kurių paskirtis yra aiškiai įvardinta kaip gyvenamoji. Tokių pasiūlymų, vartant naujų projektų skelbimus, yra tik vienas kitas, nes vystytojai taip pat siūlo pirkėjams apartamentus, poilsiui skirtas patalpas arba iš viso nenurodo jų paskirties. Neišsiaiškinus, kas yra kas ir „imant, ką duoda", vėliau apie jaukius namus svajoję žmonės gali susidurti su galybe „netikėtų" ir kartais labai sunkiai išsprendžiamų problemų.
Vystytojams taip paprasčiau
Komentuodamas situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, advokatų kontoros „Misiūnas ir Partneriai" teisininkas Mažvydas Misiūnas atkreipė dėmesį į esminius momentus.
„Pirmiausia būsimiems pirkėjams reikėtų atminti, kad bet kokia kita patalpų paskirtis, jeigu ji nėra gyvenamoji, sukuria ir kitokius reikalavimus. Tai gali turėti įtakos parkavimosi vietų skaičiui, užstatymo tankumui, higienos normoms, STR‘ui, vietovės planui ir t.t. Kitaip sakant, perkant patalpas, kurių tiesioginė paskirtis nėra gyvenamoji, pirkėjai negaus visų, pagal standartinius reikalavimus būstui priklausančių, privalumų", - perspėjo advokatas.
Paklausus, kodėl vis tiek vystytojai stato apartamentus ar poilsines, M.Misiūnas nurodė kelias priežastis.
„Tarkim, dėl to, kad sklypo paskirtis yra ne gyvenamoji, vystytojai gudrauja įrengdami 49 proc. gyvenamųjų, o visas kitas patalpas - poilsio ar kt. Tuomet pastatomos kitos paskirties patalpos, o pirkėjai viliojami pažadais, kad baigus statybas paskirtis bus pakeista. Čia kyla natūralus klausimas - jeigu paskirtį taip paprasta keisti, tai kodėl to nepadaroma iš karto? - svarstė teisininkas.- Dar vienas momentas - statant kitos, o ne gyvenamosios, paskirties statinį, į jį galima mažiau investuoti, nes jam taikomi kitokie reikalavimai. Šiuo atveju statytojai žymiai sutaupo. Jiems, vertinant reklamą, tarsi ir atsiranda įsipareigojimas vėliau patalpų paskirtį pakeisti, tačiau, abejoju, ar toks punktas įtraukiamas į pirkimo/pardavimo sutartį."
Teisininkas pastebėjo, kad sostinėje tokių, „įvairios" paskirties statinių tik daugėja. Be to, šiuo metu Teritorijų planavimo įstatymų pakeitimuose, kurioms išvadas teikė ir M.Misiūnas, siūloma galimybė leisti vystytojui pastatyti didesnį, negu numatyta konkrečiame sklype, gyvenamąjį pastatą, jeigu dalis butų bus naudojami kaip socialiniai būstai. Jeigu jie bus patvirtinti, taip bus sukurta dar viena landa, leidžianti vystytojams statyti didesnius, negu numato konkrečiai vietai taikomi reikalavimai, pastatus.
Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės
Problemą, pasak M.Misiūno, gilina tai, kad retas naujos statybos būsto pirkėjas yra linkęs išsamiau pastudijuoti, kas jam yra siūloma.
„Vystytojas gali perspėti, kad parduodamas ne gyvenamasis butas, o apartamentai ar poilsiui skirtos patalpos, tačiau eilinis pirkėjas šių niuansų gali neįvertinti. Jis, įsitikinęs, kad perka naujus namus, vėliau gali susidurti su neišsprendžiamomis problemomis, nors apie tai jis tarsi ir buvo informuotas, - teigė teisininkas. - Jeigu žmogus visgi suabejoja, pardavėjai, tikėtina, jau yra parengę „įtikinamus" atsakymus, kodėl statomi, tarkim, apartamentai, o ne butai. Tačiau, jeigu ieškoma būtent gyvenamojo būsto, bet kokie apartamentus norinčių įsiūlyti pardavėjų teiginiai faktiškai yra pirkėjo klaidinimas. Pastarajam vietoje buto įsigijus apartamentus ar poilsio patalpas, kurių pirkimui bankai gali net neduoti paskolos, teisiniai ginčai ateityje yra garantuoti. Naujieji savininkai tikrai susidurs su tokiomis problemomis kaip užstatymo tankis ar infrastruktūra. Jiems taip pat gali nepavykti prisiregistruoti, įkurti bendrijos ar susitarti dėl šiukšlių išvežimo, nes poilsinėse negalima nuolat gyventi. Reikėtų nepamiršti ir apie užslėptus statybų trūkumus, kurie pasirodo po 4-5 metų.
Gyvenamiesiems būstams taikoma 20-ies metų garantija, tačiau poilsinės jos greičiausiai neturės. Tad neatsakingo pirkimo klausimas vėliau gali persikelti į teismą, deja, praktika rodo, kad tokias bylas Lietuvoje dažniausiai laimi statytojai."
