Nuo draudimo kainos žagsėsite

Nuo avarijų ne viskas priklauso

Kaip „Vakaro žinioms“ teigė „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas, draudimo kaina vartotojui priklauso nuo keliolikos skirtingų kriterijų, pagal kuriuos draudimo bendrovė įvertina konkretaus kliento riziką. Tarp šių kriterijų yra ir kliento asmeninė drausmingumo istorija, ir bendras avaringumo lygis šalyje, t.y. tikimybė patekti į eismo įvykį. Vertinami ir automobilio parametrai, vairavimo patirtis, kitų vairuotojų, naudosiančių automobilį, patirtis ir drausmingumas, vietovė, kurioje dažniausiai bus naudojamas automobilis. Draudimo kainą lemia ir automobilių amžius, jų detalių brangumas, servisų paslaugų kainos bei kitos priežastys, nuo kurių priklauso žalų dydis. Šiems rodikliams kylant, brangsta ir su tuo susijusios paslaugos.

„Kiekvieno kliento draudimo kaina skaičiuojama individualiai ir priklauso nuo keliolikos minėtų kriterijų, ne vien nuo to, ar klientas tais metais padarė žalą. Todėl negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad visiems klientams draudimas brangsta. Tikrai yra klientų, kuriems draudimas pigo, - teigia A.Gimbickas. - Lietuvos banko duomenimis, nuo 2013 iki 2015 metų lengvųjų automobilių privalomojo draudimo vidutinis metinis įmokos dydis net šiek tiek mažėjo (buvo matomas 1,5-1,9 proc. kasmetinis mažėjimas), draudimo sutarčių (rizikos apimties) skaičius per aptariamą laikotarpį kasmet augo po 3 proc., o vidutinis išmokų dydis - apie 2 proc. kiekvienais metais.

„Lietuvos draudimo“ statistikos duomenimis, per 2016 m. į avarijas pakliuvo vidutiniškai 6 iš 100 privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusių privačių bendrovės klientų. Palyginti su ankstesniais metais, šis skaičius padidėjo beveik 10 proc.

Per praėjusius metus išaugo avarijų metu patiriama vidutinė žala - ji sudarė apie 800 eurų ir buvo 9 proc. didesnė negu 2015-aisiais.

„Lietuvos draudimo“ vertinimu, yra trys pagrindinės avaringumo augimo priežastys: gerėjanti gyventojų materialinė padėtis, sąlyginai žemame lygyje besilaikančios kuro kainos ir kasmet po 3 proc. augantis keliuose važinėjančių automobilių kiekis.

Arši konkurencija

Anot draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus, per 2016 m. metų sausio-spalio mėnesius ne gyvybės draudimo rinka gana sparčiai augo (12,5 proc.) - ir pagal sudarytas draudimo sutartis (13,8 proc.), ir pagal didėjančias vidutines draudimo įmokas. Šios įmokos dėl pasikeitusių draudimo įkainių didėjo transporto draudime.

„Dėl augančių eismo įvykių skaičiaus ir vidutinės žalos dydžio draudikai gali būti priversti peržiūrėti transporto draudimo įkainius. Tiesa, šioje draudimo grupėje itin arši konkurencija, todėl kol kas sunku prognozuoti, kokie kainų pokyčiai gali įvykti. Tačiau jau dabar pastebime, kad vidutinė žalos suma didėja, nes brangsta automobilių remonto sąnaudos. Šie faktoriai gali turėti įtakos draudimo paslaugų kainodarai“, - sakė T.Nenartavičius.

Žala vis auga

Bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas Linas Laugalis teigia, kad per pastaruosius kelerius metus privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įmokos nuosekliai mažėjo, tačiau augo eismo įvykių dažnis ir jų nuostolingumas.

Anot L.Laugalio, Lietuvos banko duomenimis, vidutinė vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įmoka 2013 m. siekė 74 eurus, 2014 m. - 73 eurus, o 2015 m. - 72 eurus. Tačiau eismo įvykių, kuriuose dalyvavo lengvieji automobiliai, dažnis per šį laikotarpį paaugo nuo 6,2 iki 6,7 proc. Taip pat ūgtelėjo ir jų metu patiriama vidutinė žala - nuo 717 iki 749 eurų. Tai didele dalimi lemia augančios automobilių servisų paslaugų ir ypač detalių kainos. Visi šie veiksniai pastaraisiais metais didino vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo nuostolingumą.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“