„Omnitel“ akcija sukėlė pasipiktinimą

Konkurencijos tarybai ir Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijai (KOMAA) teks aiškintis, ar privati telekomunikacijų bendrovė, mokykloje surengusi reklaminę akciją, nepažeidė įstatymų bei reklamos etikos kodekso.

Su tokiu prašymu į minėtas institucijas kreipėsi Seimo narė Birutė Vėsaitė, sureagavusi į informaciją, kad Kauno Vinco Kudirkos progimnazijoje surengtos akcijos metu moksleiviams buvo dalijamos „Ežio“ kortelės, o moksleiviai fotografuojami prie reklaminio stendo.

„Reklamos įstatymas draudžia tiesiogiai skatinti vaikus pirkti prekių ar paslaugų, pasinaudojant jų nepatyrimu ir patiklumu. Mano manymu, mokykloje nemokamai dalijant mobiliojo ryšio korteles, gali būti siekiama paveikti vaikus, kad jie toliau naudotųsi paslaugomis ir jas pirktų ateityje“, - sakė Seimo narė B.Vėsaitė. Ji prašo Konkurencijos tarybą pateikti kompetentingą šio galimai neteisėto atvejo Kauno mokykloje vertinimą.

Kreipimesi į KOMAA B.Vėsaitė prašo įvertinti V.Kudirkos progimnazijoje vykdytos akcijos užsakovų ir vykdytojų veiksmus etikos ir socialinės atsakomybės požiūriu.

Pasiskundė tėvai

Apie tai, kad mokykloje buvo nemokamai dalijamos mobiliojo ryšio „Ežys“ kortelės, o reklamos akcijos rengėjai mokykloje vaikus fotografavo be tėvų sutikimo, žiniasklaidą informavo vieno V.Kudirkos progimnazijoje besimokančio moksleivio tėvas.

V.Kudirkos progimnazijos direktorė Danguolė Bagdonienė žurnalistams patvirtino, kad jų įstaigoje vyko tokia akcija. Jos teigimu, tai buvo motyvacijos skatinimo programos „Mokslotronas“ pristatymas. Moksleiviai skatinami gerai mokytis, rinkti taškus, kuriuos vėliau panaudos įsigydami kokias nors prekes.

Nepritaria ir moksleiviai

Susirūpinimą dėl ne pirmą kartą Lietuvos mokyklose bendrovės „Omnitel“ vykdomų tiesioginės rinkodaros akcijų, kurios kaskart įgauna agresyvesnes formas, išreiškė ir Lietuvos moksleivių sąjunga.

„Nepadoru ir nesąžininga prisidengiant mokyklose itin aktualiomis mokymosi motyvacijos problemomis vykdyti konkrečių paslaugų ar produktų rinkodarą“, - įsitikinęs Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Vygintas Eidėnas.

Faktai, kad vis labiau į mokyklą ir mokymosi procesą kišasi verslo struktūros, kurios siūlo konkrečias prekes ar paslaugas, pasak V.Eidėno, kelia susirūpinimą. Mokyklose itin opi mokymosi motyvacijos problema, tačiau kai už mokymosi rezultatus skatinama materialiomis priemonėmis, tai iškreipia ir sumenkina pačią mokymosi prasmę bei tikslą. Mokiniai mokosi ne dėl savęs, o dėl pinigų.

„Visiškai nepritariame tiesioginės reklamos naudojimui mokyklose. Mokiniai neturi galvoti, kad už gerus rezultatus gaus pinigų, stengtis ne dėl savęs, o dėl konkretaus materialaus atlygio, - piktinosi V.Eidėnas. - Labai gaila, kad prisidengiant mokyklų administracijos nežinojimu ar nesupratimu bei mokinių naivumu stengiamasi brukti savo produktą, juk tokio pobūdžio veikla mokyklose yra uždrausta“.

Lietuvos moksleivių sąjungos įsitikinimu, spręsti, kokio operatoriaus paslaugomis naudojasi jų vaikas, turėtų tėvai. Būtent jie tiesiogiai moka už suteikiamas paslaugas.

„Aš manau, kad tuo turėtų susidomėti atsakingos tarnybos. Galiu tik svarstyti, kodėl mokyklose be tėvų sutikimo buvo fotografuojami vaikai, bet tai labai rimtas pažeidimas. Visą šią informaciją reikia tikrinti, bet faktas, kad apie tai nieko nežinojo tėvai - skandalingas“, - teigė V.Eidėnas.

Lietuvos moksleivių sąjunga ragina Švietimo ir mokslo ministeriją, Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir kitas atsakingas institucijas kuo skubiau imtis būtinų veiksmų ir priemonių siekiant išsiaiškinti šią situaciją ir užkirsti kelią panašioms privačių bendrovių iniciatyvoms ateityje.

Pažeisti įstatymai?

Reklamos įstatymo 7 straipsnis numato, jog reklamoje draudžiama daryti žalingą moralinį ir fizinį poveikį vaikams - tiesiogiai kviesti vaikus daryti poveikį tėvams ar kitiems asmenims, kad šie nupirktų reklamuojamų prekių ar paslaugų, taip pat tiesiogiai skatinti vaikus pirkti prekių ar paslaugų, pasinaudojant jų nepatyrimu ir patiklumu. Taip pat draudžiama formuoti vaikų nuomonę, kad tam tikrų prekių ar paslaugų naudojimas suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius.

Kitas - Vartotojų teisių apsaugos - įstatymas numato, kad vartotojai turi teisę savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas - pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją. Kai paslauga dovanojama, tai jau nėra pasirinkimas savo nuožiūra, ir vaikai negali tinkamai suprasti visų reikšmingų aplinkybių. O vaikų interesais rūpinasi jų teisėti atstovai - tėvai ar kiti numatyti asmenys.

Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad, siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją, draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo.

Konkrečiai teisę į atvaizdą, kaip privataus gyvenimo dalies apsaugą ir gynimą, reglamentuoja Civilinio kodekso 2.22 straipsnis. Ši teisės norma įtvirtina, kad „fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu“, kalbant apie vaikus - jų teisėtų atstovų sutikimu.

Faktai

2006 m. bendrovė „Bitė Lietuva“ buvo paskelbusi akciją ir siūlė vaikams laimėti populiarių atlikėjų koncertą mokykloje. Moksleiviai, norėdami laimėti minėtą prizą, turėjo naudotis mobiliąja interneto paslauga „Bitė Plius“. Tik taip galėjo būti renkami taškai akcijos prizui laimėti. Tada Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba nusprendė, kad bendrovė pažeidė Reklamos įstatymą.

2008 m. mokėjimo kortelės „Ežys“ jau buvo dalijamos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos moksleiviams. Tuometė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pabrėžė, kad tokia akcija - paslėpta reklama, tai patvirtino ir atliktas tyrimas. Tokios akcijos turi būti suderintos ne su mokyklos valdžia, o su taryba - mokinių, tėvų ir mokytojų atstovais, nes niekas negali garantuoti, kad vienos ar kitos švietimo įstaigos vadovai iš bendrovių nėra gavę atlygio už tai, kad mokykloje būtų leista vykdyti panašias akcijas.

Pasiteisinimas

Daiva SELICKAITĖ, UAB „Omnitel“ ryšių su visuomene vadovė:

Žiniasklaidoje paminėtas susitikimas vienoje iš Kauno progimnazijų buvo skirtas TAMO elektroninio dienyno programai „Mokslotronas“, kurios vienas iš partnerių yra „Ežys“, pristatyti.

„Mokslotronas“ - tai moksleivių pažangumo programa, analogiška kitiems panašius tikslus - motyvuoti Lietuvos vaikus mokytis - keliantiems projektams, tokiems kaip, pavyzdžiui, „Maxima“ įgyvendinama mokinių pažangumo programa „Maximalistas“.

„Mokslotronas“ yra įgyvendinamas TAMO, bendraujant su mokyklomis ir tėvais. Pirmiausia norą prisijungti prie moksleivių pažangumo projekto turi išreikšti mokykla. Mokyklai prisijungus, moksleiviai neturi galimybės savarankiškai, be tėvų sutikimo, tapti „Mokslotrono“ dalyviais. Tėvai savo sutikimą gali išreikšti tik prisijungę prie TAMO elektroninio dienyno sistemos.

Įvykusių pristatymų mokyklose metu „Ežio“ kortelės nebuvo dalijamos, taip pat nebuvo vykdomos jokios kitos rinkodaros akcijos.