Paklausiausios profesijos po pandemijos

Sulauksime naujų profesijų

Jaunimo verslumo skatinimo asociacijos vadovas Vaidotas Levickis pastebėjo, kad dabartiniai abiturientai ir studentai ryšio tarp ateities karjeros ir koronaviruso neįžvelgia.

„Jų nuomone, tai - vienetinis, ilgalaikių pasekmių neturintis įvykis. Deja, tie, kas taip mąsto, netrukus gali skaudžiai nusivilti. Pasaulis po pandemijos nebebus toks, kaip buvo, tad ir darbo rinkos laukia rimti pokyčiai,“- perspėjo asociacijos vadovas.

Pasak V.Levickio, viskas remiasi skaičiavimais. Jeigu kavinės ar viešbučiai nebegalės aptarnauti ankstesnio klientų kiekio, jie turės kelti kainas. Tai lems, kad keisis darbuotojų skaičius ir įmonių strategija. Tokia padėtis turės tiesioginės įtakos net pačiam darbo procesui, nekalbant apie kitus dalykus.

„Panašios tendencijos pastebimos ir kitose srityse. Per karantiną daugelis suprato, kad labai sėkmingai gali dirbti iš namų. Iki pandemijos žmogiškųjų išteklių specialistų poreikis buvo didžiulis. Dabar, visiems dirbant namuose, geras įmonės mikroklimatas ar vidinė kultūra tapo mažiau aktualūs, tad minėtiems specialistams teks galvoti apie tai, kad jų funkcijos keisis, reikės naujų įgūdžių“, - pastebėjo pašnekovas.

Pasaulį supurtę pokyčiai, anot jo, lems ir ateities profesijų kaitą.

„Labai tikėtina, kad keisis teisininkų darbas ar net atsiras naujų sričių. Tarkim, nukentėjusiųjų nuo pandemijos teisių apsauga ir gynimas. Akivaizdu, kad populiarės nuotolinis bendravimas ir nuotolinės konferencijos. Tokiu atveju nebereikalingi taps konferencijų centrai ir jų priežiūra užsiimantys asmenys, bet išaugs IT srities specialistų ar net virtualių konferencijų moderatorių poreikis,“ - galimas ateities profesijas vardino pašnekovas.

Karantinas - „spyris į užpakalį“

Visgi jis neslėpė, kad šiandien į daugelį klausimų atsakymų dar nėra, nes pandemija tikrai nebus vienetinis, greitai pamirštamas, atvejis.

„Tai reiškia, kad jaunimui dabar būtina ruoštis ateities profesijoms ir tobulinti paklausiais būsiančius įgūdžius. Deja, čia Lietuva susiduria su akivaizdžia problema - mes neturime veikiančios sistemos karjerai ugdyti. Neturėdamas reikiamos informacijos ir duomenų, jaunas žmogus negali apsispręsti, kurią profesiją rinktis. Dažnas jų vadovaujasi nuogirdomis ar impulsyviomis artimųjų rekomendacijomis. Problemą labiau gilina tai, jog pasirinkus neperspektyvią profesiją, tai bus suprasta tik baigus mokslus ir bandant, bet nesugebant susirasti darbą. Darbdaviui tikrai nereikės „specialisto“, nemokančio naudotis jam duodamais įrankiais“, - niūrokas prognozes pateikė asociacijos vadovas.

Palyginimui V.Levickis paminėjo Vokietiją bei Austriją, kur jaunimui padedantys karjeros ugdymo centrai dirba visu pajėgumu, nes turi reikiamą informaciją.

„Kažką panašaus Lietuvoje bando daryti STRATA. Jie renka statistiką, organizuoja tėvų ir moksleivių apklausas, tačiau neužsiima ugdymo karjerai klausimų sprendimu. Tai - ne jų sritis, tačiau tuo užsiimančios institucijos mes neturime. Taip ir lieka neaišku, kokius įgūdžius jaunimui tikslinga lavinti, į ką būtina atkreipti dėmesį. Norint prognozuoti, kokios profesijos bus paklausios rinkoje po 10-15-os metų arba iš ko reikės tuomet persikvalifikuoti, būtina nuolatinė stebėsena ir duomenų rinkimas. Lietuvoje to kažkodėl iki šiol nebuvo daroma“, - profesinio rengimo trūkumus atskleidė pašnekovas.

Pandemija, V.Levickio nuomone, buvo savotiškas „spyris į užpakalį“, aiškiai parodęs, kad jaunimo perspektyvoms ir profesiniam orientavimui būtina skirti daugiau dėmesio.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija seniai buvo parengusi nuotolinio mokymo priemones, tačiau vis delsė jas įdiegti. Prasidėjus pandemijai, teko veikti paskubomis, todėl sistema strigo. Visgi situacija aiškiai parodė, kad, jeigu nenorime pasilikti užribyje, palikti senosios švietimo ir profesinio orientavimo sistemos nebegalima. Tikiuosi, valdininkai šią pamoką pagaliau išmoko“, - apibendrino V.Levickis.

Ko ieško darbdaviai?

Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad paskelbus karantiną susiklostė išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos.

„Neturinčių darbo asmenų ir laisvų darbo vietų disbalansas sąlygoja situaciją, kai įsidarbinti tampa vis sunkiau. Karantino metu atskiros verslų šakos paslaugų ar aptarnavimo srityse buvo visiškai sustabdytos. Tiesa, darbo rinkos pokyčius sąlygoja ir kiti veiksniai - ekonominė situacija šalyje, reikalavimai laisvai darbo vietai, darbdavių galimybės rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotoją ir pan. Tad vertinant tik karantino laikotarpį, sunku numatyti, kurios profesijos turės didžiausią paklausą, o kurios taps nepaklausiomis“, - situaciją apibūdino pašnekovė.

Visgi, pasak jos, lyginant pasaulio ir Lietuvos darbo rinkos tendencijas, matoma, kad darbdaviai vis dažniau ieško darbuotojų ne tik pagal turimas konkrečias specialybes, bet tarp reikalavimų įvardija įgūdžius ir žinias, kurių tikisi iš naujo darbuotojo. Profesijos tampa vis labiau neapibrėžtos, viena pareigybė dažnai apima kelioms profesijoms reikalingus įgūdžius.

Kita tendencija - tobulėjant pramonei ir apskritai modernėjant ekonomikai, einama link rutininių darbų automatizavimo, t.y. nyksta techniniai ir monotoniniai darbai. Prognozuojama, kad labiausiai darbo jėgos paklausos didėjimą lems poreikis pakeisti į pensiją išeinančius darbuotojus.

Analizuojant ateities darbo vietas Lietuvoje 2016-2030 m., prasčiausias įsteigtų/likviduotų darbo vietų balansas numatomas paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams. Tai lemia kai kurių paslaugų perkėlimas į internetinę erdvę, populiarėjanti internetinė prekyba, savitarnos vietų steigimas. Gamybos procesų robotizavimas, kompiuterizavimas mažins įrengimų ir mašinų operatorių poreikį.

2014-2018 m. laikotarpiu 20-28 proc. sumažėjo parduotuvių pardavėjų, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų, siuvėjų poreikis, tačiau 72-86 proc. išaugo statybos inžinerijos technikų, mažmeninės ir didmeninės prekybos vadovų, miestų ir kelių eismo planuotojų, ikimokyklinio ugdymo mokytojų poreikis, 32-39 proc. didėjo statybos, elektronikos inžinierių paklausa.

„Šiemet, kaip ir pernai, dideles įsidarbinimo galimybes turi IT sektoriaus darbuotojai - kompiuterių tinklų specialistai, programinės įrangos kūrėjai, sistemų analitikai ir taikomųjų programų kūrėjai. Paklausūs darbo rinkoje išlieka ir elektronikos inžinieriai, elektros inžinerijos technikai, elektros inžinieriai, kompiuterijos inžinieriai, mechanikos inžinieriai ir statybos inžinieriai.

Tendencijos rodo, kad šiemet išaugo mokytojų (ikimokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, pagrindinio ir vidurinio ugdymo) ir sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojų (gydytojų specialistų, gydytojų odontologų, bendrosios praktikos gydytojų, slaugos specialistų) paklausa“, - perspektyvias profesijas įvardino M.Jankauskienė.