Pandemija - ne priežastis nusikratyti pensininkų

Redakcija sulaukė daug metų lopšelio-darželio auklėtoja dirbusios skaitytojos Liudos (tikrasis vardas redakcijai žinomas) pagalbos prašymo. 63-ejų moters darbovietė, paskelbus karantiną, buvo uždaryta. Nepaisant to, jog nuolat jaučiamas auklėtojų ar pradinio ugdymo darbuotojų trūkumas, pasak Liudos, jos po karantino darbe niekas nebelaukia ir nori skubiai išleisti į pensiją.

„Daug metų dirbau su vaikais. Moku su jais sutarti, visuomet randame bendrą kalbą. Sveikatos problemų neturiu, infekcinėmis ligomis nesergu, deja, dėl to, kad pagal amžių patenku į rizikos grupę, turiu išeiti iš darbo“, - teigė moteris. Pastebėjimas apie rizikos grupę auklėtojai pasirodė ypač keistas, nes tame pačiame lopšelyje-darželyje toliau liks dirbti irgi pensinio amžiaus sulaukęs sargas bei 70-ies greitai sulauksianti ūkvedė.

„Respublika“ pamėgino išsiaiškinti, ar tikrai pensinis amžius yra priežastis, dėl kurios galintis ir norintis dirbti asmuo vis tiek privalo išeiti į užtarnautą poilsį.

Diskriminacijos būti neturėtų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Edita Banienė patvirtino, kad darbuotojų dėl amžiaus diskriminuoti negalima.

„Darbuotojas tikrai gali dirbti darbo vietoje tol, kol nori ir gali atlikti savo darbines funkcijas, net jeigu jam ir suėjo pensinis amžius. Dėl savo teisių darbe, esant reikalui, rekomenduojama konsultuotis su Valstybine darbo inspekcija“, - sakė pašnekovė.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu vis dėlto nutiktų, kad darbdavys svarstytų apie atleidimą, darbuotojui svarbu nepasirašyti prašymo išeiti savo noru. Skirtumas tas, kad kai, tipišku atveju, darbuotojas iš darbo išeina savo noru, jis nėra įspėjamas iš anksto, negauna išeitinių išmokų, jam apmokama tik už darbą ir už nepanaudotas kasmetines atostogas.

„Kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, jis turi būti įspėjamas raštu. Jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienerius metus - prieš 1 mėnesį, jeigu darbo santykiai truko mažiau nei metus - prieš dvi savaites.

Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, tuomet įspėjimo terminai ilgesni - tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 2 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 1 mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei metus. Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei vieni metai, tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 3 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 6 savaites, jeigu dirbo trumpiau nei metus“, - galiojančią tvarką priminė E.Banienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat patvirtino, kad „teisės aktai  nenurodo prievolės atleisti pensinio amžiaus sulaukusio pedagogo“. Jų teigimu, viską lemia darbdavio ir paties darbuotojo sutarimas - ar darbuotojas gali, nori dirbti, ar jo paslaugos reikalingos įstaigai.

Rizikos grupė nėra nuosprendis

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė neslėpė, kad karantino metu sulaukė ypač daug rizikos grupei priskiriamų asmenų skambučių.

„VDI neklasifikuoja paklausėjų pagal amžių, bet dažniausiai jie patys prisistato, kad yra rizikos grupėje.Vieni teiraujasi dėl galimybių pratęsti darbą nuotoliniu būdu, negrįžtant į darbovietą, nes saugo savo sveikatą. Kiti, priešingai, nori grįžti į darbo vietas, tačiau su tuo nesutinka darbdavys, atsižvelgdamas į Sveikatos ministerijos rekomendacijas rizikos grupės asmenims. Taip pat pasitaiko skundų dėl darbdavio raginimo eiti apmokamų ar nemokamų atostogų, kad rizikos grupei priskiriami darbuotojai dar kurį laiką negrįžtų į darbo vietas“, - sakė ji, patikslinusi, jog darbdaviai taip pat domisi, kaip organizuoti rizikos grupei priskiriamų darbuotojų darbą.

Pašnekovė dar kartą patvirtino, kad rizikos grupei priskiriamų darbuotojų teisės ir pareigos yra tokios pat kaip ir kitų amžiaus grupių darbuotojų.

„Įstatymai neskirsto darbuotojų pagal amžių. Asmeninės apsaugos priemonės patenkantiems į rizikos grupes yra tokios pat kaip ir kitiems. Į jų amžių būtina atsižvelgti tik vertinant profesinę riziką“, - reziumavo J.Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Neleidžia ne grįžti, o išeiti

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, pripažinęs, kad šiaip pedagogai dažnai yra diskriminuojami, pasidžiaugė, jog šį kartą problemų buvo išvengta. Tiksliau, jos netikėtai buvo kiek kitokios.

„Profesinės sąjungos skundų, kad kažkam iš pedagogų būtų neleidžiama dirbti ar po karantino jie nebūtų priimami atgal, nėra gavusios. Užtat sulaukėme nemažai paklausimų, ar švietimo sistemos darbuotojai pandemijai pasibaigus tikrai privalo grįžti į darbą. Taip pat buvo gauta nusiskundimų, kad įstaigų vadovai neišleidžia norinčių išeiti į pensiją“, - pastebėjimais dalinosi profsąjungų vadovas.

Pasak jo, tokia situacija galėjo susiklostyti todėl, kad švietimas yra vienintelė šaka, turinti specialų išmokų fondą.

„Kadangi buvo suformuota nuomonė, jog vyresnio amžiaus žmonėms dirbti, turint tiesioginį kontaktą su aplinkiniais, gali būti pavojinga, tikėtina, daugelis pedagogų nusprendė pasitraukti savo noru. Vadovai, tikėtina, tiek nenorėdami naudoti išeitinio fondo lėšų, tiek neturėdami kuo pakeisti norinčiųjų pasitraukti, juos stengiasi išlaikyti“, - galimas nesutarimų priežastis analizavo pašnekovas.

Įdomu tai, kad nors daugelis pandemiją vertina išimtinai blogai, jis ir joje rado teigiamų momentų.

„Pradžioje, kai Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad vyresnio amžiaus žmonės dirbti negali, tam tikrų sunkumų kilo. Niekam ne paslaptis, kad darželio auklėtojų ir pedagogų amžiaus vidurkis yra labai didelis. Bet kai nurodymai buvo pakeisti rekomendacijomis, padėtis stabilizavosi. Kita vertus, pereinamuoju laikotarpiu tėvai galėjo geriau susipažinti su pedagoginio darbo niuansas. Jie pamatė, kaip sunkiai dirba tiek mokytojai, tiek ikimokyklinio ugdymo specialistai, tad labai norisi tikėtis, kad nuo šiol į pedagogų darbą bus žiūrima rimčiau. Juolab kad dirbti tokį darbą gali toli gražu ne kiekvienas“, - teigė profesinės sąjungos pirmininkas.

Be to, pasak jo, prasidėjusi sumaištis privertė judėti visas grandis ir per du karantino mėnesius tobulinant švietimo sistemą buvo padaryta daugiau negu per pastaruosius 30 metų.

„Dėkoju mokytojams, kad jie dar kartą savo darbu įrodė, jog Lietuva be pedagogų - Lietuva be ateities. Dabar belieka tikėtis, kad tai pagaliau supras ir politikai. Lietuvai reikia ne pseudo reformų, o esminių pertvarkų. Pradžia tam padaryta, tad dabar reikia neprarasti turimo įdirbio ir užtikrinti, kad švietimo sistema toliau sklandžiai judėtų inovacijų kryptimi. Šiandien to nepadarius, rytoj jau gali būti per vėlu“, - perspėjo E.Milešinas.

Esmė ne amžius

Pasak Darbdavių konfederacijos prezidento Dano Arlausko, vieningos nuomonės dėl darbuotojų amžiaus nėra ir, ko gero, negali būti.

„Asmeniškai aš į kai kurias pozicijas kaip tik ieškau vyresnio amžiaus žmonių. Praktika rodo, kad sukūrus tokiam darbuotojui normalias darbo sąlygas, jis ne tik bus patikimas ir gerai dirbs, bet ir nuspėjamai reaguos į nesklandumus ar laikinus sunkumus. Be to, su tokiais darbuotojais yra paprasčiau susitarti, kas ypač aktualu tampa sunkmečiu“, - pastebėjimais dalinosi pašnekovas.

Kita vertus, pasak jo, vyresni žmonės turi tam tikrą, susiformavusį požiūrį ir savo vertybių skalę.

„Tai nėra blogai, bet tokius žmones sunkiau įtikinti persiorientuoti ar kelti kvalifikaciją. Dar pastebėtina, kad lyginant juos ir jaunimą, akivaizdu, jog jauni žmonės yra energingesni ir labiau motyvuoti. Jie greičiau prisitaiko prie pokyčių, siekdami savo tikslų gali dirbti žymiai efektyviau, nebijo didesnių krūvių“, - sakė jis.

Pašnekovo nuomone, darbdavys, ieškodamas darbuotojo, turėtų orientuotis ne į jo amžių, o darbo pobūdį.

„Pažiūrėkime į JAV. Ten ir prezidentai, ir senatoriai, ir Kongreso nariai nėra jauni, tačiau puikiai atlieka savo darbą, nes turi patirties ir yra emociškai stabilūs. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat tinka dirbti kanceliarijose, personalo valdyme ar finansų srityje, - teigė D.Arlauskas. - Kalbant apie jaunimą, sakyčiau, kad jie geriau tvarkosi tokiose sferose kaip reklama ar rinkodara, nes yra imlesni naujovėms, pasižymi kūrybiškumu ir inovatyviu mąstymu. Kategoriškai teigti, kad vieni yra geresni už kitus - negalima. Viska lemia pozicija, į kurią žmogus ateina.“