1 nuotr.Valstybinės geriamojo vandens kontrolės duomenimis, padėtis viešai tiekiamo geriamojo vandens sektoriuje yra gera, tačiau išlieka kai kurių saugos ir kokybės problemų: padidintas fluoridų, boro kiekis Šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje, padidintas geležies, kitų indikatorinių rodiklių (mangano, sulfatų, chlorido) kiekis ar drumstumas mažų vandenviečių tiekiamame geriamajame vandenyje.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė sako, kad surinkta informacija apie šias problemas pateikta Kretingos, Skuodo, Kelmės, Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių, Raseinių rajonų savivaldybėms, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijai. Šių įstaigų paprašyta imtis priemonių ir užtikrinti Geriamojo vandens įstatymo nuostatų vykdymą savivaldybių administruojamose teritorijose.
"Kasmet daugėja atsakingai besitvarkančių vandens tiekėjų. 2016 m. atlikus 1 045 patikrinimus, daugiau kaip 60 proc. nebuvo nustatyta pažeidimų, kai 2014 jų buvo 50, 2015 - 54 proc. Be to, VMVT duomenimis, gyventojų, vartojančių geriamąjį vandenį su padidintu fluoridų kiekiu, skaičius sumažėjo daugiau kaip 4 kartus. Fluoridų problema viešai tiekiamame geriamajame vandenyje sprendžiama Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Šiaulių, Kelmės r. savivaldybėse, tačiau Skuodo r. savivaldybė nesiima jokių konkrečių veiksmų vandens kokybei gerinti", - sako V.Galdikienė.
VMVT kontroliuoja 233 viešai tiekiamo geriamojo vandens tiekėjus, kurie aptarnauja 1 985 šio vandens tiekimo subjektus (vandenvietes), iš jų - 62 (3 proc.) didieji (kurie tiekia daugiau kaip 1 tūkst. m3 vandens per dieną ar aprūpina vandeniu daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų) ir 1 923 - mažieji (97 proc.), kurie tiekia geriamojo vandens iki 1 tūkst. m3 per dieną.
Geriamojo vandens tiekėjai, viešai tiekiantys geriamąjį vandenį vartotojams, atlieka vandens programinę priežiūrą, nustatytu dažnumu vandens mėginiuose tiria reikalaujamus rodiklius (daugiau kaip 50 rodiklių). Vandenvietės duomenis teikia VMVT.
Geriamuoju vandeniu individualiai apsirūpina (dažniausiai iš šachtinių šulinių, negilių gręžinių) apie 30 proc. gyventojų. Gyventojai patys turi rūpintis savo šulinių vandeniu, tinkamai juos prižiūrėti. 2016 valstybinės kontrolės metu buvo ištirti 154 geriamojo vandens mėginiai iš 77 šulinių. Daugelyje jų cheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai neatitiko reikalavimų.
Gyventojams, kurių šulinių vandenyje nustatytas per didelis nitratų, nitritų kiekis, rekomenduota maistui naudoti fasuotą vandenį, įsirengti specialius filtrus, išsigręžti naujus gręžinius ar prisijungti prie viešai tiekiamo geriamojo vandens tinklų.
Lietuvoje gyventojams tiekiamas požeminis, giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo, kuriam aplinkos tarša didelės įtakos neturi. Viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologinės savybės paprastai yra geros. Geriant vandenį tiesiai iš čiaupo, o ne fasuotą, taupomi gamtos ištekliai, saugoma aplinka, tačiau reikia atkreipti dėmesį, ar vanduo priimtino skonio, kvapo, spalvos, skaidrus. Kokybiškas vanduo turi būti skaidrus, bespalvis, neturintis specifinio skonio bei kvapo.
