Pasirašytas CO2 technologijos susitarimas: įmonės pasigenda teisinio reguliavimo

Susitarimą dėl anglies dioksido technologijos panaudojimo antradienį Vilniuje pasirašė Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų bei Aplinkos ministerijos, mokslo įstaigos bei šalies energetikos sektoriaus bendrovės – suskystintų dujų terminalo operatorė „KN Energies“, trąšų gamintoja „Achema“, „Ignitis“ grupė, „Akmenės cementas“ bei dujų sistemos perdavimo operatorė „AmberGrid“.

„Vienas iš svarbiausių šios pertvarkos aspektų yra CO2 surinkimo, transportavimo ir panaudojimo technologijų plėtojimas Lietuvoje. Esu įsitikinusi, kad Lietuva turi visas galimybes tapti lydere tvarios energetikos srityje, subalansuodama ekonomikos augimą su aplinkosaugos tikslais“, – po pasirašymo kalbėjo energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Anot „AmberGrid“ vadovo Nemuno Bikniaus, bendrovei yra ypač reikšmingas anglies dioksido technologijos panaudojimo reguliavimas, kurio Lietuvoje šiuo metu nėra.

„Mums yra svarbu, kad būtų aiškūs visų sutarti standartai ir taisyklės, kuriais vadovaujantis diegti šitą infrastruktūrą, tiek ją eksploatuoti. (...) Žiūrint paprastuoju būdu, jeigu žiūrime į patį projektą ir jo įgyvendinimą, šiandien dienai tos patirties valstybėje nėra. Tokių infrastruktūros projektą valstybės mastu nėra statyta“, – po sutarties pasirašymo Eltai sakė jis.

Pasak N. Bikniaus, taip pat nėra aišku, kas šiuo reguliavimu turėtų užsiimti – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ar kitos institucijos.

„VERT atsakingas daugiau už energetikos dalies klausimus. Manau, kad reikėtų spręsti valstybėje, kas turėtų reglamentuoti būtent CO2 infrastruktūros veiklą“, – tikino jis.

Anot N. Bikniaus, bendrovė šiuo metu aiškinasi, ar anglies dioksido infrastruktūra yra „ekonomiškai gyvybinga“, todėl konkrečios datos technologijos įdiegimui kol kas nėra. Tai, „AmberGrid“ vadovo teigimu, susiję ir su finansavimu – planas dėl galimos lėšų stokos bus dėliojamas tada, jeigu CO2 technologija bus įvertinta kaip ekonomiškai atsiperkanti.

„CO2 infrastruktūra yra iš esmės panaši į bet kokių kitų dujų transportavimo infrastruktūrą, nes vamzdynais galima sąlyginai nebrangiai transportuoti didžiulius kiekius molekulių dideliais atstumais“, – po susitarimo pasirašymo vykstančioje konferencijoje taip pat kalbėjo N. Biknius.

„Orlen“ grupės įmonės Lietuvoje technologijos direktoriaus Viliaus Šemetos teigimu, anglies dioksido inovacijos padėtų pasiekti tarpinį tikslą taršių dujų emisijas bendrovės įmonėse sumažinti 25 proc. iki 2030 m. Visišką neutralumą klimatui „Orlen“ grupė ketina pasiekti 2050 m.

„Be kitų technologijų, kurios yra prieinamos, grupė turi ir CCS tikslą – tas tikslas yra 3 mln. tonų (CO2 – ELTA) sugaudyti per metus. (...) Kol kas šiai dienai pirmame prioritete, aišku, yra tie projektai, kurie atsiperka“, – konferencijoje sakė jis.

Susitarimu įmonės, viešojo sektoriaus, mokslo ir studijų institucijos bus įsitraukti į anglies dioksido sektoriaus produktų gamybą, technologijų pritaikymui skirtą teisėkūrą, mokslinius tyrimus.

Anot Aplinkos ministerijos patarėjos Stasilės Znutienės, Lietuva į teisės aktus įtraukti CCS/CCU technologijos reguliavimą tikėtis gali ne anksčiau 2026 m.

Iki tol įsteigtoje platformoje bus svarstomi pramoninio ir biogeninio anglies dioksido surinkimo, panaudojimo, jo kokybės ir transportavimo klausimai, saugojimo galimybių ir regioninio bendradarbiavimo tikslai.

Anot Energetikos ministerijos, Lietuvoje šiuo metu vyksta esminė transformacija, o atnaujinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS) numato išteklių tiekimo diversifikaciją ir visišką perėjimą prie švarios energijos šaltinių.