1 nuotr.Viešosios politikos analizės centras ESTEP išnagrinėjo poveikį, kurį padarytų finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymas. Analizė rodo, kad įvedus tokį mokestį, dėl mažėsiančios finansavimo pasiūlos kris namų ūkių vartojimas, investicijų lygis bei eksporto apimtys, o tai kartu neigiamai paveiks bendrąją šalies ūkio plėtrą.
Makroekonometrinė analizė rodo, kad dėl Finansų rinkos dalyvių mokesčio įvedimo 2020-2022 m. laikotarpiu realus BVP bus 357 mln. eurų mažesnis, lyginant su scenarijumi be mokesčio. Investicijų lygis 2021 m. būtų 3 proc. (359 mln. eurų) mažesnis.
Poveikis valdžios pajamoms būtų teigiamas tik pirmaisiais mokesčio įvedimo metais (2020 m.), o kitais metais dėl mokesčio sukelto ekonomikos augimo lėtėjimo valdžios pajamos būtų mažesnės, lyginant su scenarijumi be mokesčio, teigiama analizėje.
Prognozuojama, kad dėl naujojo mokesčio per trejus metus paskolų portfelis susitrauktų beveik 2 mlrd. eurų. Tam, kad bankai atsvertų praradimus, Lietuvoje palūkanų norma turėtų augti 1,3-1,5 proc.
Dėl brangstančių paskolų, tikimasi, 2021 m. namų ūkių vartojimas sumažėtų 113 mln. eurų, o 2022 m. – 142 mln. eurų.
Mokestis dėl padidėjusių palūkanų normų taip pat reikšmingai sumažintų paskolų portfelį (1,79 mlrd. per 2020-2022 m. laikotarpį).
Primename, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis siūlo apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas yra nutaręs dėl šio mokesčio kreiptis ne į Europos Centrinį Banką (ECB), bet į Lietuvos institucijas.
Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sakė, kad kreiptis į ECB tokiu atveju privalu. Jis taip pat sutiko, kad toks mokestis galėtų būti perkeliamas vartotojams.
