1 nuotr.Pieno supirkimo kainoms Lietuvoje galimai pasiekus maksimumą ir kartu pasigirstant perspėjimams dėl naujos sektoriaus krizės, perdirbėjai teigia, kad daug kas priklausys nuo paklausos. Pienininkų asociacijos "Pieno centras" direktorius Egidijus Simonis naujienų agentūrai ELTA sakė, kad didelę įtaką darys ir Europos Sąjungos veiksmai:
"Pieno žaliavos kaina kilo 60 proc. nuo 2016 metų birželio iki dabar ir praktiškai pasiekė Europos Sąjungos vidurkį. Analitikai prognozuoja, kad šitas lygis - 32 euro centai (už natūralaus pieno kilogramą) - daugiau ir neturėtų kilti. Bet viskas priklausys nuo produktų poreikio. Vis dėlto pastarieji du aukcionų buvo neigiami, buvo bandoma parduoti intervenciškai supirktus pieno miltus, saugomus sandėliuose, ir aukcionai neįvyko, todėl kad niekas nepirko. Pirkėjai pasiūlė mažesnę kainą nei norėjo Europos Sąjunga, ir produkcija neparduota. Dabar Bendrija yra nupirkusi tris kartus daugiau - 350 tūkst. tonų pieno miltų, - ir jei ši produkcija būtų pateikta rinkai ir realizuota mažesne kaina, būtų perteklius pieno produktų ir kaina automatiškai kristų. Jeigu bus poreikis produktų, kaina kils", - sako E. Simonis.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas sako, kad apie krizę kalbėti dar anksti, bet sutinka, jog intervenciniai veiksmai rinkoje gali mažinti pieno kainą.
"Pieno gamybos pertekliaus šiuo metu Europoje tikrai nematyti, tad vien dėl to kainos neturėtų mažėti. Jos gali kiek pasikoreguoti dėl sandėliuose esančių pieno miltų atsargų. Pieno gamintojų asociacija su Europos Sąjungos ūkininkais kitą savaitę, mano žiniomis, rengia protesto akciją, kad pieno miltų patekimas į rinką būtų minimalus", - sako A. Stančikas.
Parlamentaras vis dėlto pritaria idėjai dėl rizikos fondų pieno sektoriui paremti. Prie tokio fondo esą galėtų prisidėti ir žemdirbiai, ir perdirbėjai. Rizikos valdymo fondas turi savo uždavinius įvykdyti, vadinasi, jis negali būti kelių milijonų eurų dydžio", - pridūrė A. Stančikas.
Savo ruožtu pastarųjų atstovas E. Simonis sutinka, kad tokia iniciatyva gali būti vertinga, bet tam reikia visų pusių sutarimo ir skaidraus lėšų paskirstymo.
"Penkerius metus svarstomas šis klausimas ir kada buvo labai geri laikai - 2013-2014 metai, - kai (pieno žaliavos) kaina buvo aukšta, žemdirbiai nenorėjo fondo kurti, o kai kaina krito, nebuvo iš ko sukurti fondo. Sunku pasakyti, mes nei už, nei prieš. Buvo svarstomos galimybės prisidėti visiems sektoriaus dalyviams, bet norėjosi, kad esant krizei, tuo fondu galėtų naudotis ir žemdirbiai, ir perdirbėjai. Dabar, kiek žinau, Europos Sąjunga svarsto galimybę, kad galėtų valstybė prisidėti. Jeigu taip įvyktų, ir žemdirbiai susirinktų tokį fondą, tai būtų būdas įveikti krizinius laikotarpius, bet vėlgi reiktų žiūrėti, kaip tas fondas bus skiriamas. Jeigu valstybės pinigai bus skiriami, ar jie bus panaudoti teisingai, ar jie nepaveiks konkurencijos", - sakė E.Simonis.
Kaip jau skelbė ELTA, Europos Komisija prognozuoja, kad pieno supirkimo kainos Europos Sąjungoje šįmet neturėtų viršyti pernykščių - žaliavos kainos augimą stabdys būtent sukauptos didelės nugriebto pieno miltelių atsargos sandėliuose. Lietuvoje šiemet didesnių pokyčių pieno supirkimo rinkoje taip pat esą neturėtų būti.
