Pirk prekę lietuvišką, bet tik ne Rusijoje

Verslas iš Rusijos neišėjo

Kodėl tiek daug šalies įmonių nepaklūsta viešajai politinei opinijai, kad tuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas, Rusijos rinką reikėtų apeiti? Vadovautis ne ekonomine, bet politine, o gal ir moraline logika?

Kita vertus, vienas drūtas Lietuvos bankininkas yra viešai pasakęs, kad moralė yra ne šio pasaulio dimensija.

Su Rusija prekiauja ir kitos pasaulio valstybės, įskaitant ir Europos sąjungos šalis. Lietuvai taip pat skaudu prarasti Rusijos rinką. 2021 m. tiesioginis Lietuvos eksportas ir reeksportas į Rusiją sudarė 4,5 mlrd. eurų, Baltarusiją - 1,5 mlrd., Ukrainą - 1,3 mlrd. eurų, o importas - atitinkamai 4 mlrd., 1,6 mlrd. ir 0,5 mlrd. eurų.

Tokios didžiulės rinkos neuždarysi vienu telefono skambučiu ir nesusikursi naujos rinkos per vienerius metus. Be to, yra prekybos sutartys, verslui reikia atgauti pinigus už prekes ir t.t. Todėl nieko keisto, kad dalis mūsų verslo vis dar yra Rusijos rinkoje.

O šit oficialioje statistikoje Rusija jau išnykusi. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, kad pernai daugiausiai eksportavome į Vokietiją (9,7 proc.) ir Lenkiją (9 proc.). Rusijos nėra. Matyt, dingo ir iš žemėlapio. Valstybės duomenų agentūra lentelėje „Eksportas pagal šalis ir teritorijas" pernai įrašė Baltarusiją, nepamiršo įrašyti netgi Folklandų salų, bet Rusijos lentelėje nėra. Matyt, kad smalsuoliai, išvydę šios šalies vardą, nesusigadintų akių.

Tačiau socialiniuose tinkluose vienas bankininkas skelbia, kad eksportas į Rusiją pernai sumažėjo 4 proc, tačiau kitose Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalyse eksportas iš Lietuvos padidėjo 4,2 proc. Tikėtina, jog lietuviška prekė, nedrįsdama išsiduoti, jog ją vartos Rusijos pilietis, ėmė prie to piliečio artėti ne tiesiai, bet zigzagais, serpantinais. Per Uzbekistaną ir Kazachstaną, pernai tris kartus daugiau užsimaniusių mūsų prekių. Arba per Kirgiziją, kuri mūsiškių prekių pernai panoro įsigyti 10 kartų daugiau.

Formuojasi nauja verslo šaka

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas negalėjo atsakyti, kurios mūsų įmonės vis dar dirba su Rusija.

„Aš neturiu žinių, kurios lietuviškos įmonės toliau prekiauja su Rusija, nes jos jokio kriminalo nedaro, veikia legaliai. Tos įmonės, kurios veža savo produkciją į Rusiją ar perka iš Rusijos, jos susitvarko dokumentus. Pavyzdžiui, gauna pasiūlymą nusipirkti prekę „X" iš Azerbaidžano, nors žino, kad ta prekė - rusiška. Jei tokios įmonės ką nors pažeidžia, tai tik moralines nuostatas.

Dar baisiau - Europos Sąjungos kai kurių šalių importas iš Rusijos, palyginus su 2021 m., pernai dar padidėjo. Slovėnijoje - 350 proc, Liuksemburge - 250 proc. Kodėl mažyčiam Liuksemburgui ar Slovėnijai staiga per metus prireikė tokio didelio importo augimo iš Rusijos? Atsakymas aiškus. Kad pasidalintų su kitomis ES valstybėmis. Importas iš Rusijos išaugo Slovėnijoje, Kazachstane, jau nekalbant apie Turkiją ir Serbiją. Visos šalys, nepaisant karo Ukrainoje, augino importą iš Rusijos. Tik Lietuva buvo viena iš penkių šalių, kuriose prekyba su Rusija mažėjo.

Tai reiškia, kad verslui nesvarbu, kad Ukrainoje žmonės žūsta. Tris eurus užsidirbti svarbiau. Radau ir lietuvišką vieną įmonę, kuri siūlė iš Estijoje registruotos įmonės nusipirkti medienos granulių iš Baltarusijos. Esą atvešime jums už atitinkamą atlyginimą į Lietuvą, o jūs oficialiai pirksite granules iš estų. Toks tarpininkavimas jau formuojasi kaip atskira verslo šaka, pakeitus prekę pagaminusią šalį, kad per muitinę pereitų dokumentai.

Lietuvoje per muitinę einančios prekės yra registruojamos elektroninėje apskaitos sistemoje, o tokiose šalyse kaip Sakartvelas, Armėnija - beveik viskas fiksuojama ne kompiuteriuose, bet popieriniuose dokumentuose. Atsižvelgus į didelę korupciją, ten apeiti rusiškų prekių draudimus dar lengviau. Be to, ir pati valdžia suinteresuota, kad ekonomika šalyje stiprėtų," - aiškino S.Besagirskas.

Reikalauja viešumo

Tačiau žmonės socialiniuose tinkluose dėsto norintys žinoti, kas prekiauja su Rusija. Reikalauja viešinti įmonių sąrašus. Bet jei taip siekiame lietuviškų įmonių skaidrumo, gal reikėtų viešintis įmones, kurios labiausiai teršia gamtą, naudoja daugiausiai plastiko, ryškiai prisideda prie globalaus klimato atšilimo? Be to skelbti, kiek skiriasi įmonių vadovų ir darbininkų algos. Arba paskelbti visas įmones, apgavusios savo darbuotojus ukrainiečius?

„Visais atžvilgiais reikėtų siekti skaidrumo, - sutiko S.Besagirskas, - bet dauguma Lietuvos įmonių iš tikrųjų dirba skaidriai. Būtent ant jų mūsų ekonomika ir laikosi. Be abejo, toks gamtos teršimo skandalas, koks buvo nustatytas „Grigeo" įmonėje Klaipėdoje, kerta per visų šalies įmonių įvaizdį, bet Ukrainą pirmiausiai paremia būtent lietuviškos įmonės. Ir tiesiogiai, ir per labdaros fondus, ir savo darbuotojus skatina.

EPA-ELTA nuotr.

Lietuviškas įmones, kurios veža į Rusiją prekes, dar reikėtų iššifruoti, bet viešojoje erdvėje pilna visiškai neslepiamos informacijos, kiek tarptautinių koncernų, pradedant farmacijos koncernais, iki šiol liko Rusijoje ir nebando atsisakyti savo verslų šioje rinkoje. Galėtų šių koncernų kilmės šalių valdžios paviešinti, kodėl tie verslai nesiruošia iš Rusijos trauktis.

Aišku, kai kurie koncernai sustabdė savo veiklą Rusijoje, bet yra užsienio įmonių, kurios tokiomis ištuštėjusiomis nišomis jau naudojasi, būtent dabar Rusijoje atranda naujus „ganymosi" plotus. Klausiau mūsų URM, kodėl tokių tarptautinių koncernų neviešina. Atsakė, kad viešinti negali, nes tos įmonės yra Izraelio ir JAV kapitalo įmonės.

Gėdiname „Vičiūnus", bet yra tarptautinių koncernų, kurie viešai reklamuojasi Rusijos rinkoje, o mes bijome apie juos kalbėti vien dėl jų kapitalo šalių."

Komentuoja Seimo narys Valdemaras VALKIŪNAS:

Nematau priežasčių, kodėl Lietuvos verslininkai negalėtų prekiauti nesankcionuotomis prekėmis su Rusija. Verslas dabar ir taip sunkioje padėtyje - infliacija, apyvartinių lėšų reikia skolintis, nes reikia gaminti produkciją, reikia ją parduoti, kad nebankrutuotų, kad darbininkai gautų atlyginimus.

Yra politiniai sprendimai ir yra ekonominiai sprendimai, kurie Lietuvoje neveikia. Dabartinei valdžiai svarbu politiniai sprendimai, o žmonės - jie kaip nors išgyvens. Tokia yra ortodoksinės karo partijos ir jos liberalių satelitų politikos kaina. Politika mūsų valstybėje dominuoja ir nėra subalansuota su ekonomika, todėl taip ir gaunasi.

Mūsų karo partija nesivadovauja ekonominio naudingumo principu, todėl verslo išsigelbėjimas - yra paties verslo problema. Verslas daro viską, kad galėtų išgyventi - ir jokio kriminalo nėra.

Kiekviena partija turi savo konjunktūrą. Karo partijos ir jos liberalių satelitų konjunktūra - uoliai tarnauti globalistams, kad užsitikrintų sau vietas Briuselyje. Pavyzdžiui, Lietuva turėjo iki 2022 m. sumažinti į orą išmetamų teršalų kiekį 20 proc, bet mes šiuos procentus viršijome. Dėl politinių sprendimų brangiau perkame gamtines dujas, nors tai didina trąšų savikainą ir žemės ūkio produkcijos kainas.