PVM lengvata šildymui pasmerkta

Ši lengvata buvo pratęsta iki birželio. Dėl mokestinių lengvatų kitiems metams Vyriausybė planuoja apsispręsti iki vasaros.

"Pasibaigia lengvatos galiojimo terminas, o toliau biudžete nei euro nėra. Štai ir atsakymas. Mes šiemet prie biudžeto perskirstymo neplanuojame grįžti", - sakė Premjeras S. Skvernelis.

Finansų ministras Vilius Šapoka jam antrindamas pridūrė, kad "valia jau išreikšta".

Pasak ministro, šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su savivaldybėmis ir su Finansų ministerija ruošia modelį, kad žmonės, kuriems pagalba yra būtina, ji būtų suteikta maksimaliai greitai.

"Kompensavimo mechanizmą mes privalėsime nustatyti. Jeigu prisimenate, gruodį, prieš biudžeto priėmimą, buvo kilę alternatyvūs pasiūlymai dėl to, kiek namų ūkis turėtų pajamų išleisti šildymui. Prie tokio pačio mechanizmo privalėsime grįžti", - sakė S. Skvernelis.

Pasak Ministro Pirmininko, šiuo metu yra sunku pasakyti, kiek brangs šildymas.

"Tikrai kyla, ir, tikėtina, pagal atskirus regionus gali kilti šilumos kaina, nes auga ir gali augti tiek dujų, tiek kitų reikalingų resursų kaina, tai dabar tikrai nepasakyčiau, kadangi tai priklauso nuo konkrečios savivaldybės, kurioje žmogus gyvena. Tik noriu pabrėžti, kad šilumos kaina yra reguliuojama, ir jos negali nustatyti tiekėjas vienašališkai, dėl to, manau, kad ir ta pati Kainų komisija įvertins objektyvius kriterijus, nebus taip, kaip buvo galbūt Vilniuje, bet labai atidžiai pasižiūrės, kad nebūtų šilumos kaina dirbtinai pakelta", - sakė S. Skvernelis.

Finansų ministras V. Šapoka patikino, kad šiuo metu intensyviai rengiamas modelis, kad tie asmenys, kuriems reikalinga pagalba, jos sulauktų maksimaliai greitai.

Centriniam šildymui šiuo metu taikomas 9 proc. PVM tarifas, o standartinis - 21 proc.

Vyriausybė pritarė savo darbų planui be mokestinės dalies

Vyriausybė pirmadienį pritarė savo programos įgyvendinimo priemonių planui, kuriame nėra numatyti mokestiniai pokyčiai. Juos, kaip buvo skelbta anksčiau, ketinama pristatyti iki vasaros. Tačiau Premjeras patikino, kad biudžeto šiais metais peržiūrėti neketinama, todėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galiojimas baigsis birželį.

Vyriausybės priemonių plane yra numatyti tikslai ir konkretūs terminai kiekvienai užduočiai atlikti bei tai, kuri ministerija ar kelios ministerijos už jas atsakingi.

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis tarp prioritetų išskyrė kovą su skurdu, socialinės įtraukties didinimą, švietimo pertvarką, inovatyvios ekonomikos plėtrą, mokesčių sistemos tobulinimą, kovą su šešėliu, valstybės turto efektyvų panaudojimą.

Pasak Premjero, jau šiemet ketinama apsibrėžti ir susitvarkyti su mokesčių sistemos optimizavimu.

"Mes tikrai jau su kitų metų biudžeto įstatymo projektu teiksime tokį projektą, kur bus įvertintos visos mokestinės lengvatos (...) ir tikiuosi, kad mums pavyks išgryninti ir atsisakyti tų, kurios yra ten atsiradusios pagal nesuprantamus kriterijus, kurios neduoda to efekto, kuris numatytas, kurios nebuvo vertintos, kada buvo kalbama, jog reikalinga viena ar kita mokestinė lengvata", - teigė S. Skvernelis.

Taip pat, pasak Premjero yra rengiami pakeitimai, susiję su darbo jėgos apmokestinimu, siekiant "perkelti visus vadinamuosius darbdavio mokesčius į darbuotojo darbo užmokestį, turėti vieną atlyginimą, nuo kurio mokami mokesčiai".

"Tai leis mums išspręsti keletą labai esminių dalykų - pirmiausia - skatinti darbuotojus nebūti šešėlyje, negauti atlyginimo dalies vokelyje. Antra - kalbant apie mažiausiai uždirbančių arba vidutines pajamas gaunančių žmonių paskatinimą, tą mes galime daryti per neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir darysime, (...) skatinti per NPD auginančias vaikus ir dirbančias šeimas", - sakė S. Skvernelis.

Kiek konkrečiai bus didinamas NPD, nedetalizuojama, tai esą priklausys nuo ekonomikos augimo.

Taip pat, pasak Ministro Pirmininko, Vyriausybė turės apsispręsti dėl pensijų sistemos reformos, galimybės mokėti bazinę pensiją iš valstybės biudžeto, indeksavimo mechanizmo tolesnio taikymo.

"Ieškosime galimybės sumažinti laiptelių skirtumus kalbant apie mažiausias pensijas gaunančius senjorus, nes taikant indeksavimo mechanizmą pensijos kyla vienodu procentu", - sakė S. Skvernelis.

Ministras Pirmininkas teigė, kad bus peržiūrėta antros pakopos pensijų sistema, tačiau patikino, kad ji nebus naikinama.

"Mes tik turėsime padaryti mechanizmą, kaip pasielgti su tais žmonėmis, kurie gauna mažas pajamas, kaupia pensiją ir, sulaukę pensinio amžiaus, nesukaups tiek, kad galėtų įsigyti tą vadinamąjį anuitetą, o tiesiog gaus vienkartinę išmoką - 1,5-2 tūkst. eurų ir mažą "Sodros" pensiją", - sakė S. Skvernelis.

Taip pat, pasak jo, svarstoma apie antros ir trečios pensijų pakopų sujungimą. Naujovės turėtų pradėti galioti 2018 m.

Pasak Premjero, taip pat ketinama rasti mechanizmą, kuris leistų nenutraukti visų socialinės paskatos priemonių asmenims, kurie po nedarbo periodo susiranda darbą.

"Mes matome tą situaciją, kad įgijus darbą bendros pajamos pasidaro mažesnės, įvertinant tai, ką turėjo naudodamiesi socialinės apsaugos sistema. Tokia sistema nėra tinkama, ir galvojame, kad dalis palaikančiųjų priemonių turėtų būti taikoma", - sakė S. Skvernelis.

Taip pat, pasak Premjero, šiemet taip pat turės būti pertvarkytas viešasis sektorius. "Vyriausybė pradėjo tą darbą nuo kanceliarijos, mes, manau, kad artimiausiu metu turėsime tipinę ministerijos struktūrą, jau darome žingsnius kalbant apie bendrųjų funkcijų konsolidavimą, žingsniai padaryti keičiant valstybės įmonių valdymą. Kalbama apie jų konsolidavimą, stambinimą, perėjimą prie vienos įmonės. Galiu paminėti - valstybinius miškus, kelius", - sakė S. Skvernelis.

Tarp šiemet ketinamų atlikti darbų Premjeras paminėjo valstybės įmonių valdymo depolitizavimą, pritraukimą į valdybas nepriklausomų asmenų. "Labai aiškių kriterijų, rezultatų formavimo principas ir vadovų atsakomybė yra numatyta, ir to reikalaus Vyriausybė , kalbant apie valstybės įmonės", - sakė S. Skvernelis.

Švietimo sistemos pertvarka, pasak Premjero, siekiama tiek vidurinio, tiek aukštojo mokslo kokybės. Mokyklų tinklo pertvarka, pasak jo, reiškia jungtinių mokyklų tinklo atsiradimą, kur galėtų viena administracija valdyti ir sujungti keletą filialų.

"Bet kalbant apie pradinio ugdymo moksleivius, kad jie būtų kuo arčiau savo šeimos, tas principas išlieka, ir būtų kuo arčiau gyvenamosios vietos", - sakė S. Skvernelis.

Aukštųjų mokyklų pertvarkai, pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, finansinių resursų turėtų pirmiausia būti ieškoma sistemos viduje.

"Jeigu reikėtų vienkartinio stimulo tam, kad sklandžiai pereitume pertvarką, tai tokios galimybės šiuo metu yra svarstomos ir ieškome finansinių instrumentų, kad tas procesas būtų sklandus", - sakė V. Šapoka.

Kiek turėtų likti aukštųjų mokyklų po pertvarkos, Premjeras nekonkretizavo. Šis procesas nuo teisės aktų pakeitimo, pasak S. Skvernelio, turi prasidėti šiemet, o baigtis - 2019-2020 m.


Vyriausybė peržiūrės pensijų sistemą

Vyriausybė jau šiemet planuoja imtis pensijų sistemos peržiūros, bus mėginama sieti pensijų didėjimą su ekonomikos augimu, bus peržiūrėtas kaupimas antrosios ir trečiosios pakopų pensijų fonduose. Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį teigė, kad permainomis, be kita ko, siekiama pagerinti sunkiausiai besiverčiančių senjorų padėtį.

"Turime apsispręsti dėl pensijų sistemos reformos, pirmiausia kalbu apie bazinės pensijos dydį ir galimybę mokėti ją iš biudžeto. Taip pat dėl indeksavimo mechanizmo tolesnio taikymo. Ieškosime sprendimų ir galimybės sumažinti tam tikrą laiptelių išsiskyrimą kalbant apie mažiausias pensijas gaunančius mūsų senjorus, nes taikant indeksavimo mechanizmą, pensijos kyla vienodu procentu", - sakė S. Skvernelis po Vyriausybės pasitarimo, kuriame patvirtintas Ministrų kabineto programos priemonių įgyvendinimo planas.

S. Skvernelis teigė, kad nuosekliai augant ekonomikai, pensininkai turėtų sulaukti didesnių išmokų.

"Jeigu ir toliau ekonomika augs, vadinasi, galime kalbėti apie pensijų indeksavimą, ir jeigu bus tokie patys procesai, kokie dabar, ir jei prognozuojama, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet gali būti 2,6-2,7 proc., tai leistų kalbėti apie vidutinišką indeksavimą ir pensijų vidutinį padidėjimą 23-24 eurais", - kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Premjeras teigė, kad būtina atlikti ir pensijų kaupimo sistemos reviziją, nes dalis žmonių rizikuoja sukaupti pernelyg mažas sumas.

"Tikrai bus peržiūrėta antrosios pensijų pakopos sistema, tikrai ji nebus naikinama. Bet turėsime padaryti mechanizmą, kaip pasielgti su tais žmonėmis, kurie gauna mažas pajamas, kaupia pensiją ir sulaukę pensinio amžiaus nesukaups tiek, kad galėtų nusipirkti ar įsigyti vadinamąjį anuitetą, o tiesiog gaus vienkartinę 1,5 tūkst. eurų ar 2 tūkst. eurų išmoką, mažą "Sodros" pensiją, ir po to vėl ateis pas mus su ištiesta ranka prašyti socialinės paramos", - sakė Premjeras.

Pasak S. Skvernelio, dar neaišku, koks bus pasirinktas sprendimas: ar kaupiantieji antrosios pensijų pakopos fonduose turės pareikšti valią, kad lieka juose, ar vis dėlto turės apsispręsti paliekantieji šios pakopos sistemą. Taip pat bus peržiūrėtas ir kaupimas trečiosios pakopos pensijų fonduose. S. Skvernelis užsiminė, kad abi pakopos gali būti sujungtos, bet gyventojai neturi baimintis lėšų nusavinimo ar panašių radikalių veiksmų.

Premjeras nekonkretizavo, kada gyventojams bus pasiūlyta apsispręsti dėl pensijų kaupimo, bet esą pirmieji valdžios žingsniai šiuo klausimu bus žengti šiemet.


Įvardyti pagrindiniai Lietuvos energetikos sektoriaus tikslai

Energetikos srityje didžiausias dėmesys per ateinančius ketverius metus bus skiriamas valstybės energetinį saugumą stiprinančių infrastruktūros projektų įgyvendinimui, energijos vartojimo efektyvumo skatinimui ir mažosios, į vartotoją orientuotos, energetikos plėtrai - tai nurodoma pirmadienį patvirtintame Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.

Viena iš prioritetinių krypčių energetikoje - skatinimas taupiai vartoti energiją. Sprendžiant viešosios infrastruktūros energijos efektyvumo problemas iki metų vidurio numatyta pakeisti teisines ir finansines sąlygas, kurios leis išjudinti užstrigusį viešųjų pastatų atnaujinimo procesą.

Iš viso per ketverius metus numatyta atnaujinti apie 700 tūkst. kv. metrų energetiniu požiūriu neefektyviausių viešųjų pastatų ploto. Tai leis atnaujintuose viešuosiuose pastatuose daugiau nei 40 proc. sumažinti energijos išlaidas. Tuo metu modernizavus gatvių apšvietimą kasmet būtų sutaupoma iki 3-5 mln. eurų.

Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytos ir konkrečios priemonės, kurios leis gyventojams mažinti išlaidas už energiją. Iki metų vidurio planuojama pasirašyti susitarimus su energijos tiekėjais dėl skaidraus ir aiškaus vartotojų informavimo apie jų sąskaitas ir galimybių taupiau vartoti energiją. Nuosekliai bus diegiami ir energijos suvartojimo reguliavimo bei išmanios apskaitos prietaisai dujų, elektros, šilumos, karšto ir geriamojo vandens vartotojams. Taip pat namų ūkiai jau nuo šiemet galės pretenduoti į paramą pakeisti neefektyvius kuro katilus į aplinkos neteršiančius biokuro katilus.

Plane numatytos priemonės vietinės energijos gamybos, panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, didinimui. Ypač daug dėmesio skiriama mažosios energetikos, orientuotos į vartotojus, kurie patys galėtų gaminti elektros energiją, plėtrai. Numatyta, kad per ketverius metus tokių elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius išaugs nuo dabar esančių 300 iki 34 tūkst. ir sieks apie 2 proc. visų vartotojų. Jau šiemet bus pakeistas teisinis reglamentavimas, kuris leis gaminančiais vartotojais tapti ne tik gyventojams, bet ir įmonėms, palengvins administracines procedūras ir sutrumpins leidimų išdavimo procedūrą nuo pusmečio iki dviejų savaičių. Taip pat bus sudarytos galimybės naudotis "dvipusė apskaita" ne tik saulės, bet ir vėjo ar biodujų elektros energijos gamybai.

Ketinama ženkliai sumažinti administracinę naštą prie dujų ir elektros tinklų norintiems prisijungti vartotojams. Vien per šiuos metus prisijungimo terminai prie dujų tinklų turėtų sumažėti beveik perpus, prie elektros tinklų - dešimtadaliu. Iki 2020 m. vartotojų prisijungimo terminą prie elektros tinklų numatyta sutrumpinti nuo 58 dienų iki 30, prie dujų - nuo 162 dienų iki 50.

Įgyvendinant Lietuvos energetiniam saugumui ir patikimumui strateginę reikšmę turintį ilgalaikį projektą - Baltijos šalių sinchronizaciją su Europos Sąjungos tinklais - planuojama per pusmetį su valstybėmis partnerėmis pasiekti sprendimą dėl sinchronizacijos krypties. Kitais metais bus atliktas vienas svarbiausių darbų sinchronizacijos link - Baltijos šalių elektros energijos sistemų izoliuoto darbo bandymas. Iki 2020 planuojama pradėti įgyvendinti visus projektus, kurie būtini Baltijos šalių sinchronizacijai su Europos tinklais užtikrinti.

Siekiant užtikrinti saugų ir efektyvų Ignalinos atominės elektrinės (AE) eksploatavimo nutraukimą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, numatyta įgyvendinti priemones, kurios leistų mažinti Ignalinos AE uždarymo išlaidas ir taip efektyviau panaudoti 2014-2020 m. paramą. Derybose dėl Ignalinos AE finansavimo po 2020 m. siekiama užsitikrinti adekvatų šio projekto finansavimą ES lėšomis.