Reikia elektros - teks mokėti papildomai

Vis dar be elektros

ESO skelbia, kad pirmadienio rytą elektros dar neturėjo apie 400 vartotojų. Taip pat yra užfiksuota apie 300 klientų, kuriems po audros tiekiama nekokybiška elektros energija (jai trūksta vienos fazės). Taip pat yra apie 200 klientų, kurie neturi išmaniosios apskaitos sistemos, todėl ESO darbuotojai turi vykti į namus ir tikrinti, ar tokiems gyventojams elektra atstatyta.

Anot rinkos reguliuotojo VERT, investicijos į tinklo patikimumą, reiškia brangesnę elektrą.

„Kiek vartotojas yra pasiryžęs mokėti už elektros tiekimo tinklo patikimumą", - LRT teigė VERT vadovas R.Pocius.

Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad daugiau nei pusė elektros linijų viršija tarnavimo laiką.

„Investuota buvo į tinklus per praėjusį dešimtmetį 1,7 milijardo, ateity dar planuojama 3,3 milijardo per ateinančius dešimt metų", - nurodė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Akivaizdu, jog audros padaryti nuostoliai bus išnaudoti, kalbant apie būtinybę branginti elektrą.

Kalti politikai

Bet Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Valius Ąžuolas sako, kad tai, kas dabar įvyko, yra politinių sprendimų pasekmė.

„Politikai „Igničiui" nustatė kryptį siekti maksimalaus pelno. Pagrindinis būdas jo pasiekti - neinvestuoti į tinklus, nes tai brangiai kainuoja. Nieko neinvestuoji, tik imi pinigus. Tačiau tada ateina laikas, kai viskas ima griūti. Politikai nurodė, „Ignitis" tą ir daro - tesiekia pelno. Prisiminkime, kad 160 mln. eurų, kurie turėjo būti investuoti į tinklus, nebuvo investuoti. Dalis šių pinigų buvo grąžinta vartotojams, nes investicijos buvo įskaičiuotos į elektros tarifą.

Kas atsitinka toliau? Kuo toliau, tuo tinklai blogesnės būklės. Kaip ir geležinkeliai. Liūdniausia tai, kad Latvijoje audra buvo gerokai baisesnė, bet ji susitvarkė ir dar atvažiavo padėti mums. Graudu ir tai, kad ESO brigados neturi specialios technikos, kuri galėtų išrauti nulūžusius stulpus ir juos pakeisti naujais. Samdosi techniką iš privačių įmonių. Deja, mūsiškiams infrastruktūra visiškai nerūpi: nei elektros tinklai, nei geležinkeliai, nei keliai. Tik įvažiuoji iš Latvijos į Lietuvą, ir imi keliu dardėti, o ne riedėti. Finansų ministrė Gintarė Skaistė, žurnalistų paklausta apie kelių būklę, pareiškė, kad kelių finansavimas nėra šios Vyriausybės prioritetas", - reziumavo V.Ąžuolas.

Vagystė

Seimo Audito komiteto narys Artūras Skardžius sako, kad tokie R.Pociaus teiginiai yra „absoliuti demagogija".

„Jis puikiai žino, kad yra du pajamų šaltiniai: skolintos lėšos ir lėšos, surenkamos iš vartotojų per tarifą, kurį nustato reguliuotojas. Jei reguliuotojas - VERT - leidžia išvogti pinigus, mūsų sumokėtus per tarifą (turiu mintyje 160 mln. eurų, kurie turėjo būti skirti tinklo atnaujinimui, bet nebuvo skirti), tai jis nėra reguliuotojas. Jis yra vagystės proceso bendrininkas.

Antras dalykas - yra motininė įmonė „Ignitis grupė", kuriai mokami dividendai. Jei reikalingos investicijos, tai nereikia mokėti dividendų. Apie 250 mln. eurų dividendų per tą laiką (2016-2021 m.), kai buvo vagiami tie 160 mln. eurų, išmokėti. D.Kreivys sakė, kad dividendai būtini, nes kitaip „Igničio" akcijų vertė kris. Motininė įmonė milijardus investuoja į vėjo jėgainių parkus, kiša tokius pinigus į jūrą, kai mūsų elektros tinklai visiškai nugyventi", - stebėjosi A.Skardžius.

Nerūpi

Pasak politiko, problematiškiausia elektros tinklo dalis - 4700 km ilgio linijos, einančios per miškus.

„Vienam kilometrui kabeliuoti (pakišti po žeme) reikia apie 70 tūkst. eurų (pats ESO paskaičiavo). Per dvejus metus po 2020 m. audros buvo galima viską sutvarkyti. Ir nebūtinai visas linijas kabeliuoti. Jei kokia kilometro atšaka eina į vienkiemį, tai galima geriau tam žmogui generatorių atvežti. Bet geriau kišti milijonus eurų naujiems skaitikliams. Lyg kokia bobutė sėdės ir mobiliajame telefone žiūrės, kada jai pigiau skalbimo mašiną pajungti. Tačiau kai kalba eina apie 200 mln. eurų, tai nieko stebėtina: daug kas nori „pasišildyti", - teigė A.Skardžius.

Komentuoja energetikos ekspertas, prof. Vidmantas JANKAUSKAS:

„VERT nustato ne tik elektros kainą, bet tvirtina ir visus investicinius projektus. Tačiau kai žiūrima, kur investuojama, tai daugiausiai ne į tinklų patikimumą, o visai kitur: tam, kad būtų prijungti nauji vartotojai.

Dar viena didelė programa - elektromobilių pakrovimo stotelių plėtra. Taip pat namuose diegiami nauji skaitikliai. Pinigai taip ir išeina, tinklų stiprinimui beveik nebelieka.

Kodėl tada iš pelno neinvestuojama? Todėl, kad ESO gauna pelno tiek, kiek VERT leidžia. Ir moka dividendus motininei „Ignitis grupei". Dar kai žmonėms elektra dingo vasarą - pusė bėdos. O kas būtų, jei savaitę be elektros tektų gyventi žiemą? Pavyzdžiui, tiems, kurie šildosi autonomiškai? Juk be elektros dujų katilai neveiktų. Tačiau ir dabar kilo didžiulių problemų, ypač tiems, kurie dėl elektros nebuvimo ir vandens neturėjo. Aš ir pats dvi dienas be elektros gyvenau", - neslėpė V.Jankauskas.

Tiesa, profesorius sako, kad iš dalies gerai, jog su didžiausiomis problemomis susidūrė Vilniaus apylinkės, nes tiesiogiai su jomis susidūrė ir dalis įtakingų politikų bei valdininkų.

„Dabar jie pamatė, kad yra didžiulės problemos, nesame pasiruošę net tokioms krizėms. Sakoma, kad reikia ruoštis kariniams konfliktams. O čia vėjas stipriau papūtė ir tūkstančiai žmonių liko be elektros", - akcentavo ekspertas.

Anot jo, Latvijoje audra buvo dar stipresnė, tačiau ir Lietuvos energetikai pripažįsta, kad audros padaryta žala Latvijos elektros tinklui buvo triskart mažesnė.

„Ten laidų po žeme pakišta maždaug tiek pat, kiek ir Lietuvoje. Tačiau problema ta, kad mes savu laiku, kai galėjome sukurti tokią pat sistemą kaip Latvija, to nepadarėme. Latvijoje proskynos yra dvigubai platesnės - iki pusseptinto metro. Kada dažniausiai nukenčia laidai? Kai juos nutraukia griūvantys medžiai. Kai proskynos platesnės, tai ir nuostolių gerokai mažiau. Praėjusią savaitę, praėjus gal dviem dienoms po audros, mačiau, kaip Latvijos energetikai pasišaipė iš mūsų. Sako: „Na, ką, mes savus vartotojus jau prijungėme prie elektros, dabar einame padėti lietuviams". Dabar mūsų politikai vėl prakalbo apie būtinybę leisti didesnes proskynas. Tačiau artėja rinkimai ir nemanau, kad kas nors išdrįs keisti įstatymus, nes labai daug medžių gynėjų turime", - samprotavo V.Jankauskas.

Anot jo, D.Kreivio žadamos daugiau nei 3 mlrd. eurų investicijos neišgelbės situacijos, nes pinigai ir vėl bus nukreipiami ne į tinklo saugumo stiprinimą, o į naujų vartotojų prijungimą bei į kitas programas.

„Šiaip jau ESO turėtų pasirūpinti, kad prie problematiškesnių gyvenviečių būtų įdiegti generatoriai. O dabar siūlo juos patiems gyventojams pirkti. Tačiau ne kiekvienas turi atliekamus 500 ar 1000 eurų. O jei kas ir turi, pagalvos, ar tai apsimoka, kai tas generatorius pravers gal tik kartą per kelis metus", - svarstė profesorius.