1 nuotr.Energetikos ministras Rokas Masiulis vakar pareiškė, kad ministerija kreipsis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir prokuratūrą dėl „Vilniaus energijos“ biokuro pirkimo 40 proc. brangiau nei rinkoje. Esą dėl to vilniečiai turėjo brangiau mokėti už šilumą. Tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) šį ministro teiginį paneigė. O „Vilniaus energija“ įtaria, kad per biržą parduodamo biokuro kainą numušė pigi mediena iš Baltarusijos, užteršta radioaktyviomis medžiagomis.
Ne biokuras šilumą pabrangina
Brangiausias dujas rinkoje tiekiantį Suskystintų gamtinių dujų terminalą pastatęs R.Masiulis piktinosi, esą kaltė dėl neatpigusios šilumos verčiama jo kūdikiui. Jo žiniomis, „Vilniaus energija“ sausio ir vasario mėn. už biokurą permokėjo apie 0,3 mln. eurų per mėnesį, nes pirko jį ne per biokuro biržą, o pagal dvišales sutartis. Dėl to esą biokuro tiekėjai susižėrė pelną, o vilniečiai negavo pigesnės šilumos.
„Vilniaus energija“ neneigia pirkusi biokurą brangiau nei biržoje, tačiau dabar kaina perskaičiuojama. Bendrovės prezidentas Linas Samuolis akcentavo, kad už bendrovės brangiau įsigytą biokurą šilumos vartotojai nemokėjo, nes į šilumos tarifą įtraukiama maksimali jo kaina yra rinkos kaina, kurią nustato VKEKK.
Kainų komisijos pirmininkei Ingai Žilienei teko pripažinti, kad „Vilniaus energijos“ brangiau įsigytas biokuras iš tiesų nedidino šilumos kainos vartotojams.
Pabrangina dujos
Žerdamas kaltinimus „Vilniaus energijai“, ministras nesuskaičiavo, kokią dalį šilumos bendrovė gamino iš biokuro, mat šilumai bei elektrai gaminti naudojamos ir dujos. Daugiau kaip 70 proc. gamybai reikalingų dujų „Vilniaus energija“ privaloma tvarka turi pirkti iš Suskystintų dujų terminalo (SGD) per valdžios paskirtąjį dujų tiekėją „Litgas“.
R.Masiulis manipuliuoja skaičiais: jo žiniomis, „Vilniaus energija“ už biokurą mokėjo apie 21 eurą už megavatvalandę (Eur/MWh), o „Lietuvos dujų tiekimo“ parduodamų dujų kaina yra 18-19 Eur/MWh, tačiau buvo apdairiai nutylėta, kad SGD terminalo dujų kaina kartu su terminalo mokesčiu viršija 30 Eur/MWh.
Energetikos ekspertų teigimu, esant tokiems kuro kainų skirtumams ir įpareigojimui šilumos gamintojams didžiąją dalį dujų pirkti iš SGD terminalo, būtent brangios norvegiškos dujos ir lemia aukštas šilumos kainas. Prievartinis SGD dujų pirkimas varo į neviltį ir kitas įmones, stumia link bankroto slenksčio net tokį pramonės milžiną kaip „Achema“.
Černobylio šešėlis
Didžiąją dalį biokuro „Vilniaus energija“ perka pagal ilgalaikę sutartį su „Bionovus“, o jos parduodama lietuviška mediena brangesnė nei biokuro biržoje, į kurią patenka ir iš trečiųjų šalių įvežamas biokuras.
Pastaruoju metu gerokai kritusią jo kainą biržoje galėjo lemti pigios medienos įvežimas iš Baltarusijos. Tačiau ši mediena esanti užteršta cezio (Cz-137) radioaktyviuoju izotopu, kuris išsiskyrė į aplinką po Černobylio atominės elektrinės avarijos. Deginant tokią medieną, pelenuose kaupiasi normatyvus viršijantis cezio kiekis.
Pasak L.Samuolio, ši situacija yra žinoma valstybės institucijoms ir šiuo metu vyksta debatai, kokių veiksmų imtis, kad užterštas biokuras nepatektų į Lietuvą, ir kaip apsaugoti gyventojus nuo galimo radioaktyvių pelenų poveikio.
„Baltpool“ biokuro biržos atstovės, l.e. generalinės direktorės pareigas Daivos Garbaliauskaitės teigimu, istorija apie ceziu užterštą medieną išpūsta.
„Faktiškai patvirtinta ekspertų, Radiacijos saugos centras (RSC) yra patvirtinęs, kad pateikti duomenys yra neteisingi ir pateikti tendencingai“, - tikino D.Garbaliauskaitė.
Radioaktyvių pelenų padaugėjo
Tačiau RSC direktorius Albinas Mastauskas neslėpė, kad pastaruoju metu pelenų tyrimai rodo užterštumą ceziu didesniame mėginių skaičiuje negu pernai.
„Mes, kaip valstybės institucija, tikrai nesivelsime į biokuro tiekėjų ir jo pirkėjų intrigas dėl kainų. Mūsų reikalas - užtikrinti, kad sudeginus biokurą likę pelenai būtų naudojami pagal nustatytą tvarką ir nekeltų pavojaus gyventojų sveikatai“, - „Vakaro žinioms“ sakė A.Mastauskas.
Visos Lietuvos katilinės, kuriose esančių biokuro katilų šiluminė galia didesnė negu 2,5 MW, nuo 2013 m. lapkričio privalo atlikti pelenų radiologinius tyrimus. Pagal jų rezultatus sprendžiama, kokiam tikslui gali būti naudojami pelenai priklausomai nuo juose nustatyto Cz-137 radionuklido kiekio.
Iki 2014 m. pabaigos buvo atlikta 120 tokių tyrimų. Jie parodė, kad tarša yra maža ir 96 proc. pelenų galima naudoti kaip trąšą, o likusius 4 proc. - keliams tiesti, civilinei inžinerijai ir kt. Tačiau šiais metais atlikus 65 pelenų mėginių tyrimus laukams tręšti nebetiko jau 10 proc. pelenų.
Šių metų vasario 20 d. RSC, išmatavęs vienos katilinės pateiktą pelenų mėginį, nustatė, kad Cz-137 radionuklido savitasis aktyvumas jame viršija nustatytą taršos lygį. Šie pelenai buvo panaudoti keliui tiesti vienoje girininkijoje.
Griežtins tvarką
„Cezio pelenų mėginiuose padaugėjo, kai buvo pradėta intensyviau vežti medieną iš Baltarusijos. Viešai žinoma, kad ji daugiau kaip 10 kartų labiau užteršta ceziu po Černobylio avarijos negu lietuviška. Ta mediena, jeigu yra naudojama baldams ar kitiems gaminiams, jokios rizikos nekelia. Tačiau deginant medieną cezis koncentruojasi, ir priklausomai nuo medienos rūšies jo koncentracija pelenuose padidėja nuo 100 iki 300 kartų“, - aiškino A.Mastauskas.
Lietuvos pasienio kontrolės punktai turi įrangą, kuri aptinka jonizuojančiąją spinduliuotę, didesnę nei foninė.
„Kai „vartai“ suveikdavo, pasieniečiai pagal nustatytą tvarką skambindavo man, ir aš tokį automobilį grąžindavau atgal, iš kur atvykęs“, - teigė RSC vadovas.
Šiuo metu planuojama griežtinti medienos įvežimą - kiekvienai partijai reikės sertifikato, įrodančio, kad jos užterštumas ceziu ne didesnis kaip 30 bekerelių kilograme. Iki šiol tokia kontrolė nebuvo taikoma.
Grėsmė žmonėms
Suinteresuotos institucijos derina ir biokuro pelenų naudojimo tvarkos griežtinimą, kuris bus patvirtintas pakeitus nuo 2013 m. lapkričio galiojantį sveikatos apsaugos ministro įsakymą.
„Kalbama apie didelius kiekius pelenų - Lietuvoje jų prigaminama šimtai tūkst. tonų per metus, - teigė A.Mastauskas. - Jei juos piltume nuolat į tą pačią vietą, ypač jei tarša ceziu didesnė, tai per tam tikrą laiką ten susikaupęs cezis gali patekti į gruntinius vandenis ir net į geriamąjį vandenį. Jei užterštais pelenais tręšiami laukai, kur auginamos bulvės ar grūdinės kultūros, tada per maisto grandinę cezis gali patekti į mėsą ir pieną, o su jais - į žmogaus organizmą.“
Biokuro tiekėjai nepareiškė visuomenei savo pozicijos dėl galbūt radioaktyviuoju ceziu užterštos baltarusiškos medienos įtakos biokuro kainai energijos ištekių biržoje. Pasitarime dėl medienos radioaktyvumo kontrolės su valstybės institucijų atstovais dalyvavęs UAB „Vudimeksas“ direktorius Jakovas Černakovas, išgirdęs „Vakaro žinių“ klausimą, pareiškė šiuo metu esąs užsienyje ir kalbėti negalįs. UAB „Tornis“, kurios vadovas Renaldas Augutavičius taip pat dalyvavo derybose, telefonu vakar niekas neatsiliepė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
