Saulė vs. debesys – ar lietuviškas oras draugiškas saulės elektrinėms?

Saulės šviesa nėra tik tropikų privilegija

Daugelis klaidingai mano, kad saulės elektrinės yra veiksmingos tik tose šalyse, kuriose saulė šviečia beveik ištisus metus, kaip, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Graikijoje. Tačiau modernios saulės elektrinių technologijos leidžia efektyviai gaminti elektros energiją net ir debesuotomis dienomis, o tai reiškia, kad Lietuva puikiai tinka šiai technologijai.

Saulės elektrinės sugeria ne tik tiesioginius saulės spindulius, bet ir išsklaidytą šviesą, kuri prasiskverbia per debesis. Pavyzdžiui, Vokietija - viena debesuočiausių Europos šalių - yra pasaulinė lyderė saulės energijos naudojime. Lietuva, kuri turi labai panašias klimato sąlygas, taip pat gali pasiekti puikių rezultatų.

Kiek saulės reikia saulės elektrinei?

Lietuvoje vidutinis saulės spinduliuotės kiekis yra apie 1 000-1 200 kWh vienam kvadratiniam metrui per metus. Šis rodiklis yra pakankamas, kad saulės elektrinės galėtų veikti efektyviai. Palyginimui, Pietų Europos šalyse šis rodiklis siekia apie 1 500 kWh, tačiau tai nereiškia, kad saulės elektrinės Lietuvoje yra mažiau pelningos.

Saulės elektrinės efektyvumas priklauso ne tik nuo saulėtų dienų skaičiaus, bet ir nuo jų projektavimo, montavimo bei pasirinktos įrangos kokybės. Lietuviškas klimatas, nors ir nėra pats saulėčiausias, turi vieną svarbų pranašumą - žemesnę oro temperatūrą. Saulės moduliai dirba efektyviau vėsesniame ore, nes perkaitimas gali sumažinti jų našumą.

Debesuotumas - ne problema

Debesuotos dienos nėra tokios nepalankios saulės elektrinėms, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Per debesuotą orą saulės moduliai vis tiek sugeria išsklaidytą šviesą, todėl jų našumas sumažėja tik 10-25 %, priklausomai nuo debesų tankio. Pavyzdžiui, net jei saulės elektrinė veikia tik 75 % savo pajėgumo debesuotą dieną - ji vis tiek gamina energiją, kuri gali būti naudojama arba perduodama į tinklą.

Žiemos mėnesiais saulės elektrinės taip pat veikia, nors energijos gamyba yra mažesnė. Svarbu atsiminti, kad energijos perteklius, kuris bus pagamintas pavasarį, vasarą ar ankstyvą rudenį - gali būti naudojamas žiemą per vadinamąjį elektros energijos kaupimo modelį, kuris Lietuvoje plačiai taikomas.

Lietuviško klimato privalumai saulės elektrinėms

Nors mūsų šalis nesigiria ilga saulėtų dienų trukme, visgi, yra keletas klimato savybių, kurios yra draugiškos saulės elektrinėms.

• Saulės moduliai dirba efektyviau esant žemesnei aplinkos temperatūrai, nes karštis mažina jų našumą. Lietuvoje tai yra pranašumas, nes vasaros nėra per karštos.

• Nors žiema yra tamsus metų laikas - vasarą Lietuvoje saulė šviečia ilgai, net iki 17 valandų per parą, o tai kompensuoja trumpesnę saulės šviesos trukmę žiemą.

• Lietuvoje oro užterštumo lygis yra žemesnis nei daugelyje kitų šalių, o tai užtikrina didesnį saulės modulio efektyvumą, nes mažiau dalelių nusėda ant jo paviršiaus.

Ką rodo skaičiai?

Lietuvoje įrengtos saulės elektrinės, priklausomai nuo jų galios ir vietos, per metus pagamina apie 900-1 100 kWh energijos už kiekvieną įrengtą kilovatą. Tai reiškia, kad vidutinė 10 kW elektrinė per metus pagamina apie 9 000-11 000 kWh energijos, o tai yra pakankama energijos suma vidutinio namų ūkio poreikiams patenkinti.

Pavyzdžiui, ūkininkas Kauno rajone įsirengė 20 kW saulės elektrinę, kuri per metus pagamina apie 20 000 kWh elektros energijos. Didžioji dalis šios energijos naudojama šiltnamių šildymui ir apšvietimui, o energijos perteklius perduodamas į tinklą ir kompensuojamas žiemą.

Ekonominė nauda net debesuotame ore

Saulės elektrinės leidžia ne tik sumažinti sąskaitas už elektrą, bet ir užtikrinti energijos kainų stabilumą. Lietuvoje daugelis saulės elektrinių savininkų pasinaudoja energijos kaupimo paslaugomis, kurios leidžia „išsaugoti" pagamintą perteklinę energiją tinkluose. Tai ypač naudinga žiemą, kai energijos gamyba yra mažesnė, tačiau poreikis išlieka toks pat.

Be to, APVA teikiama parama, kuri kompensuoja iki 30 % saulės elektrinės įrengimo išlaidų - dar labiau padidina investicijos patrauklumą. Vidutinė elektrinės atsipirkimo trukmė Lietuvoje yra apie 6-8 metai, o jos tarnavimo laikotarpis siekia 25-30 metų.

Daugiau: Veesla: saulės elektrinės