Šeimos verslas visus metus kvepia Kalėdomis

Kalėdinė pasaka

T.Vaitkevičienė dviem rankomis pakelia pusmetrio ilgio žirkles, čekšteli per vieną išsikišusią eglutės šakelę, kitą, trečią - sutrumpintos šakelės nemirs, o netrukus išleis daugiau šoninių alkūnėlių, sudarydamos dailios žaliaskarės figūrą. Eglučių formavimu užsiima abi su mama, juolab kad dabar pats šito darbo pikas.

Prasidėjus kalėdinei prekybai, dalis šeimos užaugintų eglaičių keliauja į nedidukę, šalia abiejų kiemų įrengtą nuosavą aikštelę - pirkėjai čia gali išsirinkti kalėdinį medelį arba nusifotografuoti prie tų, kuriuos darbštūs verslininkai papuošė šventiniais žaisliukais.

„Be galo myliu Kalėdas. Myliu šį kalėdinį verslą. Taip, miegam tuo laiku mažai, dirbam daug, bet kokios geros emocijos! Atvažiuoja šeimos, apžiūrinėja, tariasi, kokios eglutės norėtų. Ir paprastai, jeigu atvažiuoja su vaikais, būtinai įsigyja didesnę eglutę, nes vaikams atrodo, kad didesnė - tai daugiau dovanų. Supakuotus medelius krauna ant automobilio stogo arba ant rogučių. Tikra Kalėdų pasaka", - šypsosi 32 metų moteris.

Kalėdų karštligė

Gyva prekyba prasideda spalį - pirmos pirkėjos dažniausiai būna kalėdinėms fotosesijoms studijas puošiančios fotografės. Ratas pamažu užsisuka ir vis greitėja.

Masinė eglučių prekyba įprastai prasideda pirmą gruodžio savaitę - visi nekantrauja namuose pajusti artėjančių švenčių atmosferą.

„Renkam, pjaunam, pakuojam, priimame užsakymus, vežame užsakovams į namus. Gerai, kad visi, mes su vyru, mano tėvai, broliai Paulius ir Jonas, turime pasiskirstę užduotimis. Savo užduotį, žinoma, labai vaikišką, jau turi ir mūsų trimetis sūnus Martynas. Prieš 2 metus atidarėme elektroninę eglučių parduotuvę - darbų visiems dar padaugėjo", - pasakoja pašnekovė.

Daug metų šventinių eglučių versle besisukantys šiauliečiai pasakoja matantys, jog egzistuoja kalėdinių medelių mados. Pavyzdžiui, vienais metais žmonės, lyg susitarę, pageidauja maždaug 1,50 metro ir ne aukštesnių eglaičių, o kitais, žiūrėk, visi prašo didesnių negu du metrai. Kartais ieško kuo platesnių, o po metų - siauraskarių.

Vazoninės eglaitės, teigia augintoja, populiarios visada, nes po švenčių žmonės jas mėgsta pasisodinti savo sklypuose arba grąžina augintojams pasodinti į tą pačią vietą plantacijoje. Vazone pabuvusių eglučių prigijimo sėkmė nėra garantuota, ji priklauso, kaip žmonės medelį prižiūrėjo, ar laistė.

Šypseną kelia tai, kad kone kasmet Kūčių vakarą, kai tėvų ir vaikų šeimos jau susėdusios prie stalo, sulaukia skambučio su prašymu gelbėti Kūčias. Ir kone visuomet skambina vyrai, pamiršę nupirkti eglutę. Augintojai dar nė vienam žmogui tokioje bėdoje nėra atsisakę padėti - gelbėti šventes yra šventas reikalas.

Darbo - visus metus

Šiauliečių apsodinti plotai, palyginti su pradžių pradžia, dabar išsiplėtę iki maždaug pusseptinto hektaro.

Eglučių auginimo ir prekybos verslas, sako Toma, nelengvas: pasodintus sodinukus būtina tręšti, laistyti, pjauti žolę, kol jie užauga iki maždaug 1,20 metro. Maža to, miško plantacijoje augančių mažylių viršūnes būtina patepti specialiu tepalu, kad laukiniai žvėrys jų nenugraužtų.

Paūgėjus medeliams, prasideda jų formavimas - kiekviena eglutė žirklėmis ne po kartą apeinama iš visų pusių, o prie didesnių tenka statyti ir kopėčias. Turi nekilti abejonių, kad žaliaskarės teisingai apkarpytos, todėl užaugins tankų ir proporcingą šakų vainiką.

Eglutė - ne kėnis

Darbas su kalėdinių eglučių pirkėjais, tikina pašnekovė, lyg atskiras mokslas. Situacijų būna visokių.

„Pavyzdžiui, prieš vienas Kalėdas atvyko vyras su vaiku ir įsigijo eglutę. Patenkinti išsivežė. Bet po trijų dienų skambina ir sako: noriu grąžinti, nes čia ne kėnis. Betgi mes ir nesakėme, kad parduodame kėnį! Pasirodo, į namus atėjo žmonos draugė, ji pastebėjo, kad šeima įsigijo eglutę, o ne kėnį. Nepatenkinta žmona liepė eglutę grąžinti - ji norėjusi kėnio. Jei jau netinka eglutė, negi ginčysiesi - priėmėm", - šypsodamasi prisimena pašnekovė.

Nors dabar vasara ir iki Kalėdų dar likęs ne vienas mėnuo, T. Vaitkevičienė pataria atsiminti, ką reikėtų daryti, kad eglutė per didžiąsias metų šventes kuo ilgiau puoštų namus ir kvepėtų.

Nukirtus eglutę, parą ją reikėtų palaikyti lauke. Paskui dar parą nunešti į sandėliuką ar garažą, o tik tada, laipsniškai pripratintą prie šilumos, medelį jau galima nešti į kambarį. Parsinešus pirmiausia derėtų įmerkti į karštą vandenį - kad nutirptų sakai, kurie greičiausiai jau spėjo užklijuoti kamieno pjūvio vietą. Kai eglutė atidaro poras, ji pamerkiama į šaltą vandenį. Po tokios procedūros medelis lengvai gers vandenį ir ilgai nemes spygliukų.