Šešėlio VMI ieškos per bankus

Iniciatyvą, kad gyventojų sąskaitų likučiai metų pabaigoje bankų būtų perduodami VMI, sumanė Finansų ministerija, o jos siūlymą patvirtino Seimas, papildydamas Mokesčių administravimo įstatymą. Kas paklius į VMI akiratį? Tikėtina, kone kas antras šalies pilietis. Mat 2017 metais bus pradedama teikti informaciją apie tris skaičius: gyventojų 2016 metų sąskaitų metinių apyvartų dydį, jeigu suma viršija 15 tūkst. eurų, apie pinigų likutį metų pabaigoje, jeigu jis viršija 5 tūkst. eurų, taip pat apie paskolas ir kitus turimus skolinius įsipareigojimus.

Tokia griežta tvarka, pasirodo, reikalinga ne tik tam, kad būtų efektyviau surenkami vietiniai mokesčiai. Kaip teigia VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė, „informacijos poreikis yra susijęs su artimiausiu metu ES ir pasaulyje įvyksiančiomis permainomis, susijusiomis su mokesčių surinkimui svarbios informacijos automatiniu apsikeitimu tarp skirtingų šalių mokesčių administratorių“.

VMI tvirtina, kad mokesčių administratorius gyventojų kasdienių išlaidų ar kitų sąskaitos duomenų nematys, mat minėti trys skaičiai bus atsiunčiami nuotraukos formatu, įamžinti metų paskutinę dieną. „Taigi, gauta informacija leis identifikuoti tuos mokesčių mokėtojus, kurie nesąžiningai vykdo veiklą ir nemoka mokesčių, o mokestines prievoles tinkamai vykdantys gyventojai nepajus jokių pokyčių“, - teigia V.Vildžiūnaitė.

Pasak specialistės, papildoma informacija yra itin reikšminga nustatant mažos dalies gyventojų nedeklaruotas pajamas ir nepagrįstus turto įsigijimo šaltinius. Taip pat gauti duomenys padės mokesčių administratoriui vertinti tinkamą mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymą, įžvelgti rizikas ir dėmesį sukoncentruoti tik į rizikingus mokesčių mokėtojus. Kiek mokesčių tikimasi grąžinti, VMI atstovė tvirtina nežinanti, o kartu pažymi, kad duomenims apdoroti VMI neketina samdyti naujų darbuotojų, o tvarką įgyvendinti tikisi iš turimų lėšų be papildomų asignavimų.

„Reikėtų pažymėti, kad nusikaltėliams, kurie užsiima kontrabanda, narkotikais ar kita nusikalstama veikla, ikiteisminio tyrimo institucijos taiko kitas kur kas griežtesnes priemones: naudoja operatyvinę informaciją, klauso pokalbių ir t.t.“, - tikina V.Vildžiūnaitė.

Beje, nauja tvarka nereiškia, kad didelės piniginės operacijos vis dar bus stebimos ir pavieniais atvejais. Iki šiol galiojusi tvarka, kai bankai automatiškai perduoda informaciją FNTT apie operacijas grynaisiais pinigais, kurių dydis viršija 15 tūkst., gyvuos ir toliau.

Nors VMI tvirtina, kad naujos tvarkos įgyvendinimas nereiškia visuotinio gyventojų sekimo, visgi visuomenė sunerimusi dėl tokių pokyčių. „Vakaro žinių“ kalbintas Asmens duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas neslepia, kad nauja tvarka iš tiesų apribos gyventojų privatumą, deja, kai tvarką palaimina išrinktieji, paprastam žmogui pasipriešinti jai beveik neįmanoma. „Gali žmogus norėti, gali nenorėti, kad šie duomenys būtų perduodami, bet kai tai įteisinta įstatyme, viskas legalu ir lieka įstatymo leidėjo kompetencija. Jis priėmė šį sprendimą ir taip tai tampa teisėta. Žmogui lieka tik paklusti įstatymui“, - teigia A.Kunčinas.

Direktorius teigia, kad lieka atviras klausimas, ar nauja tvarka siekiant surinkti daugiau mokesčių yra tinkamiausias sprendimas: „Visuomet turi būti proporcingumo principas. Akivaizdu, kad taip įsiveržiama į žmonių privatumą. O jei kalbama apie mokesčių surinkimo gerinimą, reikia nepamiršti, kad tai turi būti analizuojama ir po kiek laiko įvertinama, ar naujovės iš viso padėjo. Vilniuje yra restoranų, kur nė negalima atsiskaityti mokėjimo kortele. Tikėtina, kad čia slepiami mokesčiai. Bet jie nefigūruos banko sąskaitoje. Be to, save gerbiantys nusikaltėliai irgi kortele niekuomet nemoka, nes kortele mokėdamas palieki pėdsaką. Akivaizdu, kad kortele mokėjimas yra patogus daugiausiai tiems žmonėms, kurie elgiasi sąžiningai.“

A.Kunčinas primena, kad žmonės visuomet gali pasitikrinti, ar jų duomenys kam nors rūpi ir ar buvo perduoti. Ir dabar galite kreiptis į banką ar bet kurią kitą įstaigą, turinčią vienokių ar kitokių jūsų duomenų, ir pasiteirauti, ar jais kas nors domėjosi ir kokiais tikslais.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Seimo vadovė neigiamai vertina siūlymą gyventojų sąskaitas atverti mokesčių inspektoriams

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė neigiamai vertina Finansų ministerijos siūlymą, pagal kurį numatoma, kad bankai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teiks duomenis apie gyventojų sąskaitas. Pasak parlamento vadovės, iš to gaunama nauda bus mažesnė negu patiriami administravimo kaštai.

"Gavus informaciją ją reikia apdoroti, apdorojus informaciją, ją reikia įvertinti, ir atitinkamai, jeigu jinai atguls į Mokesčių inspekcijos stalčius, tai naudos nebus, bus tik išlaidos. Jeigu bus tokia didelė patikros sistema, (...) tai tikrai nėra pakankamai didelė suma, darbo apimtys bus labai didelės patikrinti, ir administravimo kaštai, mano nuomone, bus ženkliai didesni už naudą. Todėl visada prieš darant veiksmą reikia įvertinti, kokia bus nauda", - interviu "Žinių radijui" sakė Seimo vadovė.

L. Graužinienė taip pat prognozavo, kad tokiu atveju žmonės bankuose nebelaikys pinigų, suaktyvės atsiskaitymai grynaisiais pinigais, išaugs nusikalstamumas.

"Žmonės (pinigus) išsiims iš banko, nenorėdami, kad jiems reikėtų vaikščioti į Mokesčių inspekciją, aiškintis kodėl ir kaip pas juos yra pinigų. Tokiu atveju padaugės ir galbūt kitų dalykų ir nusikalstamos veikos (...)", - dėstė politikė.

L. Graužinienės teigimu, yra ir kitų priemonių kovoti su šešėline ekonomika, o naująjį siūlymą vadino "nelabai efektyviu".

"Arba ta suma turi būti ženkliai didesnė ir turime, pirmiausia, pradėti nuo didelių sumų, kurios tikrai kelia įtarimą. Pirmiausia, tai reikia nors vieną bylą, kuri yra iškelta, atvesti iki teigiamo rezultato. Tokių atvejų yra labai mažai, kada finansiniai patikrinimai, finansinės bylos pasiekia tikslą. Padarykime tokią ribą, kurioje tikrai galime pasiekti rezultatą, jeigu ten yra abejotinos pinigų srautų sumos. O čia aš manau, kad tai yra per maža suma ir ne tos priemonės, nes tai gąsdina žmones. Kitas dalykas - administravimo kaštai bus daug brangesni, bus labai brangus procesas ir naudos galutiniame rezultate valstybė neturės", - neabejojo L. Graužinienė.

Eltos inf.