Šiaulių oro uosto veiklos istorija - banguota ir nerami, įmonė ne vienerius metus balansavo ant išlikimo ribos. Kelerius pastaruosius metus pavykus sugeneruoti nedidelį pelną, oro uostas pirmąjį šių metų pusmetį vėl skaičiuoja 20 tūkstančių eurų nuostolį.
„Aviacijoje yra sezoniškumas. Nuo kovo-balandžio pradžios iki spalio mėnesio lėktuvai būna ore ir tik po spalio atvyksta dėl remonto. Šiltasis periodas yra nykus. Pas mus parkavosi 5-7 orlaiviai, naujų neatskrido. Mes užsidirbame, jei čia stovintiems orlaiviams prireikia paslaugų - kuro užpilti apskraidymui, laiptus pristumti, patampyti. Toks aptarnavimas yra minimalus, todėl pirmasis pusmetis buvo nuostolingas. Nežinia, kaip bus šiais metais, nes darbų apimtys yra žymiai sumažėjusios", - lygino Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada.
Su miesto savivaldybės vadovais yra pasirašytas ketinimų protokolas dėl sklypo įveiklinimo, partneriai ieško investuotojų.
Nauja kryptis - Norvegija, kurioje prigaudoma daug žuvies. Išbraukus iš žuvies ir jūros gėrybių rinkos Rusiją, padidintos kvotos norvegams, o jie ieško, kaip išgabenti krovinius oro transportu. Tačiau Šiaulių oro uostas neturi patalpų, kuriose galėtų sandėliuoti žuvį. Šaldymo konteineris yra vienas, jame telpa tik 5-7 tonos produkcijos. Direktorė mano, kad statyti dar ir savo sandėlius verslo įmonėms neapsimoka.
Nuo rugsėjo 1 dienos oro uostą palieka investuotojas „JC Aero", nutraukęs investicijų sutartį. Jis gavo galimybę plėstis šalia Vilniaus oro uosto. Oro uostas skelbs sklypo nuomą iš naujo, įmonė taip pat nuomoja sklypą šalia oro uosto tvoros, kuriame turi viziją pasistatyti logistikos centrą, sandėliavimo patalpas.
„Strategiškai sklypas yra geroje vietoje, puikus privažiavimas iki kelių tinklo, yra geležinkelio vėžė, bet verslas, matyt, kitaip mato, visi skaičiuoja, mato rizikas", - sako ponia Aurelija.
Dėl karo Ukrainoje pasikeitė oro maršrutai. Skrydžiai per Rusijos oro erdvę nutraukti. Į Lietuvą orlaiviai skrenda arba per šiaurinę, arba per pietinę Europos dalį, dėl to skrydžio laikas pailgėjo 2 valandomis.
„Visi skaičiuoja: ir klientas, kuris prekę turi, ir logistas, kuris organizuoja prekės kelią, ir avialinijos. Lietuva, Latvija, Estija dabar yra nedėkingoje vietoje. Kitas dalykas - mes su Kinija negalime jokių reikalų turėti. Mūsų valstybė nusprendė su Kinija jokių logistinių santykių neturėti. Be to, mūsų oro uostas negali priimti lėktuvų su kiniška registracija dėl karinės bazės ir NATO misijos, nes Kinija mums yra nacionalinio saugumo prasme nedraugiška šalis. Apie 40 procentų logistikos apimčių yra kritusios. Dėl karo Ukrainoje niekas nenori su mumis turėti reikalų, nors ir supranta, kad mes kol kas esame apsaugoti, turime apsaugotą dangų. Investuotojui kitaip atrodo, jis nenori rizikuoti", - iššūkius vardija A.Kuezada.