Smulkusis verslas vėl paraštėse

Direktyvoje skelbiama, kad PVM nereikėtų mokėti, jei bendra atlygio už ES teritorijoje pateiktas prekes ar paslaugas suma neviršytų 100 tūkst. Eur per metus.

Mat dabar vienose šalyse verslininkai turėdavo pateikti pajamas už 12 slenkamų mėnesių, kitur - už du ar net keturis kalendorinius metus ir t.t.

Svarbu eksportuojantiems

Dabar, remiantis direktyva, bus taikoma Smulkiojo verslo schema, kuri gali būti taikoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse. Reikalavimas - smulkiojo verslo metinė apyvarta neturi viršyti 100 tūkst. Eur ribos. Jei Lietuvos verslininkas turi pajamų kitoje ES šalyje, jo visų įmonių metinė apyvarta sudedama. Ir, jei viršija 100 tūkst. Eur ribą, tenka mokėti PVM.

Keičiasi ir pajamų apskaičiavimas. Anksčiau buvo suskaičiuojamos per paskutinius slenkamus 12 mėnesių gautos pajamos. Tad tas skaičiavimas galėjo prasidėti nuo bet kokio metų mėnesio. O dabar bus skaičiuojama, kiek pajamų gauta per praėjusius kalendorinius metus. Ir kiek tikimasi gauti per einamus kalendorinius metus. Jei riba bus viršyta, tektų mokėti PVM bent dvejus metus.

Painiava dėl skirtingų limitų

Pajamų skaičiavimas per kalendorinius metus sukels painiavos verslams, kurie yra sezoniniai. Kurie per kelis mėnesius faktiškai uždirba visų metų pajamas. Anksčiau tokie verslai galėjo užpildyti specialią deklaraciją ir sumokėti PVM tik už tuos pelninguosius mėnesius.

Kodėl, aiškinantis, reikia ar nereikia mokėti PVM, gali kilti daug painiavos? Pirma, anot VMI, smulkusis verslas, norintis būti atleistas nuo PVM, neturi būti registruotas specialioje importo schemoje, skirtoje nuotolinės prekybos prekėms, importuotoms iš trečiųjų šalių. Be to, skirtingose ES valstybėse yra ir skirtingos metinių pajamų ribos, kai dar galima nemokėti PVM.

Pavyzdžiui, Vokietijoje tokia riba - 25 tūkst. Eur, Austrijoje - 55 tūkst Eur, Kipre - 15 600 Eur, Suomijoje - 20 tūkst. Eur, Liuksemburge - 50 tūkst. Eur, Slovėnijoje - 60 tūkst.

O Airija, pavyzdžiui, taiko 42 500 Eur limitą smulkiajam paslaugų verslui, tokį patį limitą - smulkiesiems gamintojams, tačiau, jei tas pats smulkus verslas darbuojasi ir paslaugų ir gamybos sektoriuose, jo PVM neapmokestinamas pajamų limitas jau siekia 8500 Eur.

Lietuvoje 2024 m. pradžioje 99,7 proc. visų veikiančių įmonių priklausė smulkiam ir vidutiniam verslui. Šis verslas, kuriame dirbo 227 522 žmonės, sukūrė 56,4 proc. BVP.

Kviečia teikti prašymus

VMI jau paskelbė taisykles, kaip tapti smulkiojo verslo schemų naudotojais dėl PVM išimčių kitose ES valstybėse narėse. Verslas jau gali teikti prašymus dėl tam reikalingo specialaus identifikacinio PVM kodo su žymeniu „EX" suteikimo.

„PVM įstatymo pakeitimas su naujosios ES PVM direktyvos nuostatomis nėra priimtas, tačiau suprasdami direktyvos svarbą smulkiajam verslui, dėjome visas pastangas, kad Lietuvoje kaip galima greičiau būtų sudarytos tinkamos sąlygos pasinaudoti schemos privalumais. Gavę Europos Komisijos pritarimą, nedelsdami paskelbėme taisykles bei atvėrėme sistemą, kad šalies verslas galėtų kreiptis dėl identifikacinio PVM kodo su žymeniu „EX" gavimo, - sako VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė.

Sąlygas atitinkančiam verslui suteikiamas specialus identifikacinis PVM kodas su žymeniu „EX" ir po šio numerio suteikimo dienos jis gali pasinaudoti neapmokestinimu PVM valstybėse narėse, kurios patvirtins jo tinkamumą PVM išimčiai.

Komentuoja Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė:

Jeigu kalbame apie ES direktyvą dėl PVM taikymo ir specialų kodą dėl PVM nemokėjimo, tai jis liečia tuos, kurie prekiauja už Lietuvos ribų. Pavyzdžiui, važiuoja su savo prekėmis į Lenkiją, Latviją ar į kitas ES šalis. Dabar tas lietuvaitis, smulkus verslininkas, kuris važiuoja pardavinėti, pavyzdžiui, į Lenkiją, nuo pirmo uždirbto euro turi mokėti lenkišką PVM nuo parduotų prekių Lenkijoje. Nesvarbu, kad jis Lietuvoje nėra PVM mokėtojas. O jei būtų buvusi spėta perkelti į mūsų teisę ES direktyva dėl PVM ir Smulkiojo verslo schemos taikymo, tada tas lietuvaitis būtų galėjęs kreiptis, kad jį užregistruotų į schemą ir per 35 darbo dienas būtų gavęs specialų kodą, kad, nuvykęs į Lenkiją, galėtų parduoti savo lietuviškas prekes be lenkiško PVM.

Direktyva nėra ES reglamentas, kuris galioja visose ES šalyse. Direktyva yra teisės aktas, kurį priima ES ir kurį ES šalys gali persikelti į savo teisę arba nepersikelti. Stodama į ES Lietuva pasižadėjo persikelti ES direktyvas į savo teisę, todėl, jei tu savo pažado neįvykdai, tai laikoma, kad pažeidei sutartį ir taikomos sankcijos. Bet tavęs nepriverčia tos direktyvos taikyti. Tiesiog tu moki baudas, bet ta direktyva vis tiek neįsigalioja, jeigu jos neperkeli į savo šalies teisę. Bet šiuo konkrečiu atveju Finansų ministerija nesugebėjo laiku pateikti ES direktyvos Seimui, nepateikė Vyriausybei patvirtinti. O, kadangi Lietuva dar nepatvirtino tos direktyvos ir kadangi tai ypatingai liečia smulkųjį verslą, tai Finansų ministerija per Mokesčių inspekciją susiderino su ES, kad, nepriėmus nacionalinio įstatymo, tai yra, kaip ir pažeidžiant Lietuvos teisėkūrą, vis dėlto Lietuva teiks specialius kodus lietuvaičiams ir per schemą smulkūs mokesčių mokėtojai galės kreiptis ir registruotis dėl tokio kodo gavimo. Čia be įstatymo keliamas toks precedentas. Pas mus dar tokio precedento nebuvo. Jeigu asmenys kreipsis dabar, sistema per 35 darbo dienas turės duoti atsakymą. Tad atsakymas būtų maždaug kovo viduryje. Per tą laiką sistema turės susisiekti su kitomis ES šalimis ir gauti duomenis apie to asmens gautas pajamas kitose ES šalyse per 2024 m. ir planuojamas per 2025 m. Kad įsitikintų, jog verslas tikrai atitinka ES direktyvoje numatytą Smulkiojo verslo schemą. O ši schema turi įsitikinti, kad to asmens pajamos per visas ES šalis neviršija 100 tūkst. Eur per 2024 m. ir neviršys per 2025 m., atskirai skaičiuojant kiekvienus metus. Jei šie duomenys atitiks, tada verslas gaus specialų kodą ir nereikės mokėti PVM.

Ši Smulkiojo verslo schema liečia ne tik smulkųjį verslą, bet ir individualią veiklą vykdančius asmenis bei verslo liudijimų turėtojus. Smulkiojo verslo schema gali būti taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, jei jų metinės pajamos per ES šalis neviršija 100 tūkst. Eur. Aišku, per 35 darbo dienas gal ne visos šalys spės atsakyti Lietuvai apie konkretaus asmens turimas pajamas, bus ir praleistų terminų, bus visaip. Dar daug dalykų nepadaryta. Bet skaudu, kad Lietuva, nespėjusi laiku perkelti ES direktyvos į mūsų teisę, pamiršo pačius smulkiausius, silpniausius verslininkus.