„Sodra“ saldainių jau nebedalija

Nuo metų pradžios „Sodra“ prievarta išieškojo iš savo skolininkų per 70 mln. litų. Sąskaitų arešto vengiančios įmonės vis dar stengiasi iškaulyti, kad skolų mokėjimas būtų atidėtas. Bet už tai jau tenka mokėti, tiesa, gerokai mažiau nei už banko paskolą.

Skolininkai piktnaudžiavo

Kaip „Respubliką“ informavo „Sodros“ vadovo patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu, negalutiniais duomenims, balandžio 24 d. „Sodrai“ buvo skolingi 91 094 draudėjai, jų skola siekė 473,6 mln. litų - 22 mln. litų daugiau nei šių metų sausio 1 d.

Didžiąją skolos dalį - 58,8 proc. - sudarė bankrutuojančių įmonių skolos, veikiančios įmonės „Sodrai“ buvo skolingos 186,2 mln. litų.

Norėdami išvengti skolų išieškojimo, draudėjai gali kreiptis į „Sodrą“ su prašymais atidėti skolos mokėjimą net iki vienų metų.

Praėjusiais metais įmokų įsiskolinimų mokėjimas buvo atidėtas 4674 draudėjams, kurie buvo skolingi net 14,6 mln. litų. Atidėtas skolas padengė 3120 draudėjų ir pervedė „Sodrai“ 10,4 mln. litų.

Skolų atidėjimais pasinaudojo ne tik iš tiesų vargstančios, bet ir ne viena gerai besilaikanti įmonė - milijoninės skolos buvo tarsi beprocentės paskolos, kurias suteikė „Sodra“, be to, už atidėtą skolą nereikėjo mokėti ir delspinigių.

Palūkanos neišgąsdino

Tačiau nuo šių metų sausio 1-osios pagaliau buvo įvesta šiokia tokia tvarka - už atidėtą skolos mokėjimo laikotarpį pradėta skaičiuoti 0,01 proc. palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną. Vadinasi, prie metams atidėtos skolos prisidėtų apie 3,6 proc. metinių palūkanų. O jeigu ši tvarka būtų taikyta praėjusiais metais, „Sodra“ papildomai galėjo gauti per 520 tūkst. litų palūkanų.

Per 3 šių metų mėnesius buvo pasirašytos 474 naujos skolos atidėjimo sutartys dėl bendros 1,6 mln. litų sumos. Per tą patį laikotarpį pernai pasirašytos 483 sutartys, jų bendra suma - 1,5 mln. litų.

„Kadangi pokytis nežymus, galima manyti, kad palūkanų nustatymas didelės reikšmės įmonių prašymams atidėti skolas bent jau kol kas neturėjo“, - teigė J.Skinulytė-Niakšu.

Iš viso, šių metų balandžio 1 d. duomenimis, buvo 2198 galiojančios sutartys, kuriomis draudėjams atidėtas 7,4 mln. litų skolos mokėjimas.

Atidėtą įsiskolinimą šių metų sausio-kovo mėn. likvidavo 528 draudėjai, pervedę į „Sodros“ biudžetą 2 mln. litų.

Pateisinama prievarta

Iš laiku neatsiskaitančių įmonių „Sodra“ skolas išieško priverstinio poveikio priemonėmis.

„Pati operatyviausia ir dažniausiai taikoma priemonė - mokėjimo nurodymų pateikimas kredito įstaigoms, kuriose draudėjai turi sąskaitas, - dėstė J.Skinulytė-Niakšu. - Kartu tai ir pati efektyviausia priverstinio poveikio priemonė, nes ją taikant gaunama apie 89 proc. išieškomų pajamų“.

Nurašant skolas iš „Sodros“ skolininkų banko sąskaitų per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo atgauta 62,5 mln. litų laiku nesumokėtų įmokų, iš viso per šį laikotarpį priverstinai buvo išieškota 70,3 mln. litų skolų.

Daugiau nei 4 mln. litų draudėjai suskubo sumokėti patys, vos tik buvo pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros.

Be to, pirmąjį ketvirtį antstoliams buvo perduota išieškoti skolą iš 922 draudėjų, skolingų 4,4 mln. litų. Iš jų 0,73 mln. litų antstoliai jau išieškojo. Buvo areštuotas 48 draudėjų, nesumokėjusių 0,8 mln. litų įmokų, turtas. 38 draudėjams, nesumokėjusiems 1,2 mln. litų įmokų, „Sodros“ teritorinių skyrių iniciatyva buvo iškeltos bankroto bylos. Iš bankrutuojančių įmonių per sausio-kovo mėn. buvo atgauta 2,8 mln. litų skolų.

vIlgalaikių skolų „Sodrai“ turi daugiau nei 100 veikiančių įmonių, jų įsiskolinimai siekia apie 20 mln. litų. Didžiųjų „Sodros“ skolininkų sąraše pernai gruodį buvusios įmonės savo skolas sumažino nežymiai, o kai kurie ilgalaikiai skolininkai, kaip žydų vidurinė mokykla „Menachemo namai“, bendrovės „Lithun“ ir „Lelija“, skolą dar ir paaugino.

Tarp didžiausių veikiančių „Sodros“ skolininkų, balandžio 24 d. duomenimis, atsidūrė per 2,7 mln. litų įmokų nesumokėjęs Vievio paukštynas, kurio akcininkai skelbėsi norintys nutraukti bendrovei bankroto procedūrą.