1 nuotr.Pandemijos iššūkiai ir toliau neigiamai koreguoja Lietuvos oro uostų aviacinius rodiklius. Apibendrinus spalio mėnesio rezultatus, matoma, kad keleivių srautai traukiasi - praėjusį mėnesį jie buvo daugiau kaip 20 proc. mažesni nei rugsėjį. Kiek daugiau optimizmo teikia krovinių gabenimas ir augančios šios srities apimtys.
Spalio mėnesį visi trys šalies oro vartai bendrai aptarnavo kiek daugiau nei 77 tūkst. keleivių. Tradiciškai didžiausia keliautojų dalis fiksuojama Vilniaus oro uoste (53 tūkst.), toliau rikiuojasi Kauno oro uostas (17 tūkst.) ir Palangos oro uostas (6,6 tūkst.). Palyginimui, rugsėjo mėnesį, kuris taip pat pasižymėjo smuktelėjusiu keleivių srautu, bendrai buvo aptarnauta per 100 tūkst. keleivių.
Spalį šalies oro uostuose įvyko 2256 skrydžiai arba 23,7 proc. mažiau nei rugsėjį. Pastarąjį mėnesį tolydžio mažėjo ir siūlomų tiesioginių krypčių skaičius - iš viso jų spalį buvo 59, kai rugsėjį šalies oro vartai dar siūlė 68.
Pasak Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, vis labiau mažėjantį keleivių ir skrydžių skaičių lemia nuolat kintantys keliavimo ribojimai.
„Tenka pripažinti, kad didžiausiu aviacijos iššūkiu tampa reguliariai kintančios keliavimo taisyklės. Žmonės negali planuotis išvykų - kiekviena potenciali galimybė skristi kaskart pakimba ant plauko. O kad noras keliauti niekur nedingęs, įrodo skaičiai. Juk išbraukus atitinkamas valstybes iš paveiktų šalių sąrašų, orlaivių užpildymas šokteli dvigubai", - teigia A. Stikliūnas.
Anot A.Stikliūno, panaši situacija yra ir kalbant apie oro bendrovių skrydžių planus šių metų pabaigai - planavimas vyksta kelioms savaitėms nuo esamos datos būtent dėl nuolat kintančių šalių apribojimų.
Nors keleivinė aviacija pastaruoju metu išgyvena itin įtemptą laiką, Lietuvos oro uostų duomenimis, kur kas geresnė situacija stebima, krovinių gabenimo oru srityje.
Pastaraisiais mėnesiais aptarnautų krovinių skaičius stabiliai didėja. Rugpjūtį bendrai Lietuvos oro uostuose fiksuota 1504 tonos pergabentų krovinių, rugsėjį - 1704 tonos, o spalį - 1708 tonos. Daugiausiai krovinių spalį pervežta Vilniaus oro uoste (1299 tonos), Kaune - 409 tonos. Pastarieji mėnesiai, lyginant juos su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, yra apie dešimtadaliu aktyvesni.
etuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių.
