Su laukine konkurencija toli nenuvažiuosi

40 proc. maršrutų nuostolingi

Vienos didžiausių šalies vežėjų UAB „Kautra" vadovas Linas SKARDŽIUKAS „Vakaro žinioms" pasakojo, jog pernai Seimui priėmus Kelių transporto kodekso pataisas atrodė, kad tolimojo susisiekimo tinklas veiks kaip veikęs, t.y. bus toks, koks kurtas kelis dešimtmečius.

„Tačiau įstatymo vykdytojai nusprendė, kad reikia ne tęstinumo, o visiško rinkos atvėrimo maršrutuose Kaunas - Vilnius ir Vilnius - Klaipėda, ir kad regioniniai nepelningi maršrutai, kuriuos ankščiau dotuodavo pelno sąskaita vežėjai, tegul nunyksta, - piktinosi L.Skardžiukas. - Pavyzdžiui, mes aptarnaujame 83 maršrutus, iš kurių apie 40 yra nuostolingi, tačiau jie visi yra išlaikomi vežėjo sąskaita. Dabar siūlomas tarpsavivaldybinio susiekimo modelis, kuris iš esmės keistų tolimojo susiekimo organizatorių - juo taptų savivaldybės, kurios jau būtų priverstos už keleivių vežimą mokėti iš savo kišenės."

Pasak „Kautros" vadovo, toks sprendimas, tikėtina, dar labiau mažins susisiekimo galimybes. „Vakaro žinioms" priminus, kad regionų žmonės, būna, net į laidotuves nenuvažiuoja, nes automobilio neturi, o autobusai nevažiuoja arba važiuoja nepatogiu metu ir ne kasdien, L.Skardžiukas atkreipė dėmesį, kad tolimojo susisiekimo vežėjai nuo pat Nepriklausomybės patys išlaikė maršrutus, juos vystė be valstybės subsidijų (jos buvo taikomos tik tiems, kam jų reikėjo, tai studentai, senjorai, neįgalieji), o vežėjų verslo specifika ta, kad ar bus keleivis tą dieną ar ne, autobusas turi važiuoti nustatytu maršrutu ir laiku.

„Keleivis naudosis viešuoju transportu tik tada, kai bus išlaikytas visas tinklas, tiek tas, kuris duoda pelną, tiek tas, kuris lemia nuostolį. Balansas tarp tokių maršrutų visada buvo šios veiklos specifinis bruožas ir mūsų veikimo filosofija. Deja, Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos mano kitaip. Jos sako, svarbiausia visiška neribota konkurencija ten, kur yra keleivių, o štai regionais tegul rūpinasi savivalda, - kalbėjo L.Skardžiukas. - Negana to, ministerija sako, net jei įdėjai didelį įdirbį ir įpratinai keleivį prie paslaugos, nesidžiauk, nes tuo maršrutu gali važiuoti bet kas. Konkurentas pamato, kad jums sekasi, ir užstato kitą autobusą jums „ant nosies", kokios 5 minutės prieš jus su kiek žemesne kaina. Mes traktuojame, kad tai nesąžininga. Susisiekimo ministerija sako, čia turi būti laukinė konkurencija. Mes sakome: lai tas vežėjas važiuoja kitu maršrutu, kur yra trūkumas maršrutų. Šiandien tai yra esminis nesutarimo su politikos įgyvendintojais momentas."

Transportas turi būti kokybiškas

„Kautros" vadovas įsitikinęs, kad viešasis transportas privalo būti organizuojamas sistemiškai. L.Skardžiukas akcentavo, kad priemiestinius maršrutus paprastai organizuoja savivaldybės, vienos jų turtingesnės, kitos ne tokios turtingos. Pavyzdžiui, net 20 savivaldybių Lietuvoje siūlo nemokamą transportą. Bet keleiviams reikia, kad autobusas per dieną ne vieną kartą važiuotų, o dažniau, jei dažniau, vadinasi, brangiau.

„Bet jeigu padaroma nemokamai, bet tik kas antrą penktadienį, tai kas keleiviui iš to nemokamo transporto? Jeigu biudžete trūks lėšų, tai kam nemokės atlyginimų - mokytojams, gydytojams ar transportui? Tikėtina, kad būtų apribotas pirmiausia transporto finansavimas", - dėstė pašnekovas.

L.Skardžiukas sako, jog transportas ne nemokamas turi būti, o kokybiškas, turint omenyje, kad 87 proc. kelionių vyksta automobiliais, o tokios kelionės - kainuoja. Žvelgiant į dabartines tendencijas, kurios rodo, kad vairuotojų profesija sensta, ir mąstant, kas vairuos autobusus ateityje, L.Skardžiukas teigia, kad, deja, šiuolaikinis jaunimas labiau nori būti IT specialistais ir programuotojais, o ne vairuotojais.

„Visuomenė sensta, o jaunų autobusų vairuotojų trūksta. Atsakyti, ar autobusų nevairuos atvykėliai iš kitų šalių, negaliu. Ateitis parodys, bet mūsų siekis, kad autobuso vairuotojas susikalbėtų su keleiviu, nes autobuso vairuotojo darbas nėra tik nuvežti iš taško A į tašką B, nuo vairuotojo labai daug priklauso, jog kartą pasinaudojęs paslauga, keleivis vėl rinktųsi keliauti autobusu", - tikino L.Skardžiukas.

Susisiekimo ministerijos komentaras

Tarpmiestinio susisiekimo autobusais reforma buvo siekta suteikti privalumų keleiviams: dėl nustatytų naujų reikalavimų turėtų gerėti paslaugų kokybė, reguliarių maršrutų autobusai suteikia galimybę pasiekti visus Lietuvos regionus, o teikiant viešąją paslaugą, užtikrinami autobusų reisai ir tais maršrutais, kurie vežėjams yra nepatrauklūs ar nepelningi.

Pagal naują 2023 m. reformą, siekiant užtikrinti konkurenciją, visi vežėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, gali netrukdomai ateiti į paslaugų rinką ir gauti neterminuotą leidimą teikti keleivių vežimo tarpmiestiniais autobusais paslaugas.

Siekiame, kad iki 2030 m. tolimojo susisiekimo srityje būtų įsigyta daugiau nei 15 tūkst. alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių, būtų įkurta daugiau nei 500 įkrovimo/alternatyvių degalų papildymo punktų, viešasis transportas būtų varomas tik alternatyviaisiais degalais, o 60 proc. visų kelionių miestuose vykdymas ne asmeniniais automobiliais".