1 nuotr.Premjeras Gintautas Paluckas ramina, kad antrasis vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje nebus statomas. Dėl to elektros vartotojai sutaupytų po maždaug 20 mln. eurų kasmet ir taip 15 metų.
„Gerbiamas premjere, paprastas klausimas: kiek Lietuvai reikės elektros 2050 metais pasigaminti? Ar tiek, kiek jūs maždaug prognozuojate, teigdamas prieš keletą savaičių, kad dviejų vėjų parkų Lietuvoje nereikia, nes pagal suplanuotus pajėgumus savo tikslus pasieksime jau 2028 metais ir gal net viršysime? Bet Nacionalinėje energetikos strategijoje įvardinta, kad 2050 metais reikės šešis kartus daugiau, negu pasigaminame šiuo metu - nuo 12 teravatvalandžių dabar iki 74 teravatvalandžių minėtu laikotarpiu. Tai kokie jūsų skaičiavimai būtų dėl tos reikiamos elektros?", - premjero pasiteiravo Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.
G.Paluckas atkirto, kad prognozės, kiek elektros reikės 2050-aisiais, yra laužtos iš piršto, nes net aiškiaregiai to negalėtų pasakyti.
„Tai yra labai tolimas horizontas ir prielaidos, kuriomis grindžiamas menamai tikslus elektros energijos poreikis, dar keisis stipriai. Kaip ir dabar, beje, keičiasi ir koreguojasi poreikis, turint galvoje, jog ir pagrindinės Europos ekonomikos atideda planus dėl vandenilio ekonomikos vystymo", - kalbėjo premjeras.
Anot jo, kalbant apie artimesnį laikotarpį, tai ir be antrojo parko jūroje mums elektros bus per akis.
„Su vienu jūros vėjo jėgainių parku ir išvystydami ant žemės tuos pajėgumus, kurie yra ne tik suplanuoti, bet ir išduoti statybos leidimai arba sumokėti galios rezervavimo mokesčiai, mes ne tik patenkiname, bet ir viršijame savo poreikį, kas leis minimizuoti elektros energijos kainas pirmiausia biržoje, o toliau ir vartotojams. Todėl tikrai siūlyčiau nespekuliuoti apie 2050 metus, o koncentruotis į šiek tiek trumpesnį laikotarpį", - patarė G.Paluckas.
Anot jo, jūrinės vėjo jėgainės generuoja daug brangesnę elektrą nei antžeminės, todėl antrojo parko statybos reikštų brangesnę elektrą tiek buitiniams vartotojams, tiek verslui.
Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius yra viešai pareiškęs, kad nesąmonė 15 metų kasmet iš vartotojų kišenės imti po per 20 mln. eurų tam, kad Baltijos jūroje būtų pastatytas antras vėjo jėgainių parkas.
