„Teltonikos“ įkūrėjas A.Paukštys: buvusi valdžia paliko minų lauką

„Jei į tuos visus įvykius žiūrėtume atskirai, jie atrodo normalūs, nieko ypatingo. Tačiau aš bandau visą tą paveiksliuką susidėti į vieną ir tada ta mozaika tampa žymiai aiškesnė", - kalbėjo verslininkas.

A.Paukštys interviu metu pasakojo apie vykusius neoficialius susitikimus su buvusios valdančiosios daugumos politikais bei šiuo metu informaciją apie „Teltonikos" veiklą Rusijoje skelbiančiu Albinu Januška. Klausiamas, ar buvusi valdžia ir prisidėjo prie kylančių iššūkių jo verslui, „Teltonikos" savininkas to nei patvirtino, nei paneigė - tačiau atkreipė dėmesį į keletą, jo žodžiais tariant, sutapimų.

„Imkime, kad ir praėjusios savaitės įvykius. „Brussels Mussels" restorane Albinas Januška, šalia pasisodinęs Valatką, Siaurusevičių, kalbina muitinės atstovą. Norisi paklausti: „Jūs ten apie bites kalbėjote ar apie „Teltoniką", - ironizavo jis.

Skelbiame interviu ištrauką.

- Jokių viešų duomenų nėra pateikiama apie tai, kaip galėjo atsirasti tas sprendimas dėl dvigubos paskirties gaminių eksporto į trečiąsias šalis. Galbūt tai susiję su kokiomis nors žvalgybos institucijų paslaptimis ar panašiai. Bet jūs ne kartą esate minėjęs, kad trukdžiai jūsų verslui yra tyčiniai buvusios valdžios veiksmai. Kuo jūs grindžiate tokią poziciją?

- Aš ilgai nesupratau, kodėl yra tiek daug kliūčių „Teltonikai", ypač mūsų projektui Liepkalnyje, nes elektros projekto parengimas pailgėjo iki dviejų metų, mes planavome vienerius metus. Galų gale nukirpo kabelį ir tik tada, kai kilo skandalas, mes gavome leidimą tiesti tą kabelį. Dabar, sakykime, yra labai gražus tikslas prisidengti sankcijomis prieš Rusiją ir uždrausti trečdalį prekybos su pasauliu. Girdėjau, kad dėl to buvo pasipriešinimas, bet užsienio reikalų ministras, matyt, nusprendė, kad būtų labai gerai padėti miną po naujos valdžios kojomis.

- Jūs manote, kad nueinanti valdžia užminavo būsimą valdžią?

- Na, Ekonomikos ir inovacijų ministerija sakė, kad kils skandalas. Žmonės suprato, kuo čia gresia. Klausiau dabar Luko Savicko konferencijos su konservatorių frakcija Seime ir Jurgis Razma net kelis kartus klausia, sako: „Kuo jūs grindžiate 250 milijonų?". Aš nustebęs. Tai jūs norite, kad jis iš tikrųjų parodytų, kad viskas buvo tik dėl „Teltonikos"? Tada nukirpkite. Mūsų eksportas - 72 mln., kurie buvo išvežti, nueis ir perskaičiavus nesumažės. O jeigu paaiškėtų, kad tai ne 250 mln., o pavyzdžiui, 80 mln., tai ką tai reikštų? Kad sankcijos priimamos dėl vienos įmonės?

- Kuo jūs pats tai aiškinate?

- Jau gal koks pusmetis, kai projektas su Taivanu vyksta vis lėčiau, susiduriame su kliūtimis. Man taip pat kyla klausimas, ar tai nebus dar vienas bandymas mus sustabdyti, jeigu nepavyko per pirmus du kartus? Jei į tuos visus įvykius žiūrėtume atskirai, jie atrodo normalūs, nieko ypatingo. Tačiau aš bandau visą tą paveiksliuką susidėti į vieną ir tada ta mozaika tampa žymiai aiškesnė.

- Kas toje mozaikoje?

- Čia reikėtų papasakoti visą istoriją. Aš pradžią matau, kai buvęs saugumo vadovas Povilas Malakauskas su kunigu Algirdu Toliatu užkalbino mane konferencijoje ir įtikino dalyvauti gražioje iniciatyvoje, sukurti tokį socialinių inovacijų klasterį. Jie užsimojo sukurti programą, kuri, atrodo, vadinosi „Kurkime įvaizdį ir kultūrą", taip gražiai skamba. Iš pradžių prašė tik dalyvauti valdyboje, kad konsultuočiau, bet vėliau, kai susirinkome, kilo klausimas iš kokių lėšų kurti tą programą. Matydamas tokią gražią iniciatyvą, skyriau 59 tūkst. eurų paramą, kad jie pradėtų veiklą, pasamdytų specialistus.

- Kas tai yra? Kažkoks socialinės atsakomybės projektas?

- Kažkokia viešoji įstaiga. Pamatęs, kad per metus nieko neįvyko, aš toje veikloje nustojau dalyvauti. Kai kilo skandalas su Kinija, Povilas Malakauskas ėmė domėtis, kaip man sekasi su Kinija, kokie mano santykiai su Taivanu, aktyviai domėjosi mano lustų projektų derybomis. Kažkada atėjo su pasiūlymu, sako: „Susitikime su labai rimtais žmonėmis, kurie valdo situaciją ir gali jus pakonsultuoti." Sakau: „Na gerai, pakonsultuokite, gal aš kažką ne taip su tuo Taivanu darau?". Nustebau, kai mes susitikome kavinėje Gedimino 9, o prie staliuko sėdėjo Albinas Januška, Žygimantas Pavilionis ir Raimundas Lopata.

- Albinas Januška - signataras, diplomatas, pastaruosius 10 metų jokių pareigų neužimantis, bet visiems žinomas, gana įtakingas žmogus. Raimundas Lopata, (buvęs - ELTA) Seimo narys, ir Žygimantas Pavilionis, (buvęs - ELTA) Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Čia Povilas Malakauskas jus pas tuos džentelmenus atvedė?

- Taip, jie pasidomėjo. Iš tikrųjų su Taivanu ten viskas vyko gana sudėtingai. Jie domėjosi, kokia projekto nauda, kokios problemos kilo. Aš papasakojau, kodėl Lietuvai svarbu turėti tokią lustų gamyklą, kad lustams reikia daug žemės, daug elektros, didelio galingumo. Jie sakė, kad Gabrielius viską padarys, ką jie pasakys.

- Sakė, kad Gabrielius Landsbergis padarys viską, ką jie jam pasakys padaryti?

- Taip, iš tos kalbos aš taip supratau. Aš nesakau nieko, gal ir ne. Bet iš tos kalbos taip gavosi, kad jie dega noru tam projektui padėti, kad jis įvyktų ir kad tas projektas neužstrigtų.

- O prieš tai jūs esate parėmęs Povilo Malakausko ir kunigo Algirdo Toliato iniciatyvą?

- Aš kol kas nieko nesieju, tik man dėliojasi tokia mozaika. Aišku, stebėjausi - nejaugi atėjo laikai, kai valdžios žmonės nusprendė, kad reikia padėti verslui, jo klestėjimui. Tik glumino, kad tai daroma kavinėse ir bendravimui prašoma susiinstaliuoti kažkokias neįprastas pokalbių programėles.

Buvau susiinstaliavęs, bet mes per jas praktiškai nebendravome, man yra paprasčiau susitikti žmogų ir kalbėti - kam tos programėlės. Man atrodo, jeigu žmogus neturi ko slėpti, tai nėra ko ir slapstytis. Taip gavosi, kad Taivano derybininkai nesutiko dalintis technologijomis ir kai pamačiau, kad situacija aklavietėje, pasiūliau taivaniečiams sumokėti už projektą. Mano ir kolegų vertinimu, tų paslaugų, kurias mums suteiks, rinkos kaina maždaug 4 mln., na ir mes pasirašėme sutartį.

- Su taivaniečiais.

- Taip. Po kurio laiko aš sulaukiau skambučio iš Rimando Stonio, kuris siūlė įsigyti Kauno termofikacinę elektrinę ir 30 ha žemės, kurios aš prašiau.

- Pačią elektrinę?

- Taip, nes aš visur ieškojau 30 ha, sako, mes kaip tik 30 ha turime.

- Jūs tą siejate su pokalbiu su Albinu Januška?

- Labai sutampa laikas. Aš nuvykau ten, apžiūrėjau tą elektrinę, su Rimandu derėjomės ir beveik sutarėme dėl kainos. Jau beveik sutarėme pasirašyti kontraktą, aš sakiau, kad vis tiek pirksiu kreditais ir jokių kažkokių kitų mokėjimų nedarysiu. Tiesiog - jei susitarėme, tai atsiskaitome, nes aš vis tiek imčiau kreditą, bet paskutiniu momentu kaina padvigubėjo. Tai aš sakau: „Kaip nei iš šio, nei iš to padvigubinote kainą?". Aš atsisakiau ir sandoris neįvyko. Vėliau, po kurio laiko premjerė pasikvietusi klausė: „Gal norite į Kruonį keltis?". Aš sakau: „O kaip į Kruonį nuvežti 6 tūks. specialistų?" Sako: „Ten yra ir elektra, ir vanduo, viskas vietoje." Techniškai taip, bet kaip apgyvendinti? Kur ten apgyvendinti tokį kiekį žmonių? Ir dar po kurio laiko vis tiek aš rodžiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, sakau: „Jūs apsidairykite, yra šalia Liepkalnio tų sklypų. Nejaugi nėra vietos, kur galėtume šalia kažką rasti?". Jie pasiūlė man išnuomoti tą sklypą, dėl kurio mes čia dabar tiek laiko esame užstrigę.

- Dar grįžkime atgal. Tai jūs atvestas Povilo Malakausko papasakojate Albinui Januškai, Raimundui Lopatai, Žygimantui Pavilioniui apie tai, kad jums reikia sklypo, elektros ir tada su jumis susisiekia Rimandas Stonys, Kauno termofikacinės elektrinės savininkas, ir pasiūlo pirkti visą elektrinę su sklypu?

- Mano projektas nebuvo paslaptis, jis buvo viešas.

- Tiesiog norėjau sudėti visas pavardes į vieną juostą.

- Kas galėtų paneigti, bet... Ir taip daug kas sako, kad jūs kuriate sąmokslus. Aš nekuriu sąmokslo. Aš bandau susidėlioti vaizdą, kodėl čia viskas taip gaunasi, kur stringame, kas tie iniciatoriai, kodėl mes taip sunkiai pradėjome judėti?

- Kadangi jūs turėjote susitikimų su tuometės valdžios - Liberalų sąjūdžio, TS-LKD atstovais ir, aišku, Albinu Januška, jūs darote prielaidą, kad prie jūsų įmonės sunkumų tiesiogiai prisidėjo buvusi valdžia, taip matote viską?

- Imkime, kad ir praėjusios savaitės įvykius. „Brussels Mussels" restorane Albinas Januška, šalia pasisodinęs Valatką, Siaurusevičių, kalbina muitinės atstovą. Norisi paklausti: „Jūs ten apie bites kalbėjote ar apie „Teltoniką"?"

- O iš kur jūs žinote? Šalia sėdėjote?

- Žmonės vaikšto, mato. Po kelių dienų išeina muitinės informacija, kiek prekių mes išvežame į Kazachstaną. Aišku, čia tik sutapimas, suprantama. Aš norėčiau pasiūlyti nekankinti visų tų muitinės darbuotojų, jie neturi to kompromato, kurio jums taip reikia. Mes viską darėme pagal taisykles, sankcijas, mes nieko neapeidinėjame ir nepažeidinėjame.

- Jeigu jūs sakote, kad jums norima pakenkti, tai kokia to priežastis? Kažkokia priežastis turėtų būti.

- Galbūt yra. O gal tiesiog tai yra eilė sutapimų, kaip man dažnai bandoma paaiškinti.

- Prieš tai jūs buvote minėjęs, kad siejate nesėkmes su savo sprendimu paremti Gitaną Nausėdą prezidento rinkimuose.

- Ne, nesiečiau. Aš manau, kad jeigu aš nenupirkau tos elektrinės ar neparėmiau to klasterio, gal ten buvo kažkieno koks interesas. Gal buvo, o gal nebuvo. Gal tiesiog čia taip laike viskas sutapo. Aš nesu žurnalistinio tyrimo ekspertas, aš tik sakau, kokį turiu vaizdą, kaip jis man susidėlioja laike ir kaip vienas po kito seka tie įvykiai.

- Kokia situacija dabar? Koks jūsų statomų gamyklų aprūpinimo elektra statusas? Buvo didelis triukšmas, atsakingos institucijos pažadėjo tam tikrus sprendimus. Kaip toliau viskas vyksta?

- Na, jos deda pastangas.

- Jūs šiais metais atidarote naują gamyklą, dabar veikia dvi ir dar bus trečia?

- Bus dar trys.

- 2025-aisiais?

- Taip. Šiemet atsidaro trys gamyklos.

- Iš viso penkios. Kiek elektros joms visoms reikės?

- Nominali galia yra 22 megavatai. Dabar turėjome 7. Dabar iš kažkokio rezervinio čemodano ESO ištraukė dar 1,8 megavato. Tai turėsime apie 10 megavatų - pusę to, ką turime turėti. O kitą pusę planuojame pasigaminti greičiausiai iš dyzelinių generatorių.

- Statysite dyzelines elektrines prie gamyklų?

- Taip, o ką daryti? Vasarą dar nuo saulės maitinsime, nuo stogų, o kiek trūks gaminsime iš generatorių. Žinoma, kilovatvalandė kainuos dukart brangiau, bet ką daryti, nepaliksi tų gamyklų stovinčių.

- Tai neatrodo labai viliojanti perspektyva strateginiam investuotojui.

- Ne, viskas gerai. Svarbu, kad mes galime judėti į priekį. Yra liūdna, kai užstringa. Mums būtinai reikia iki 2028 metų pasistatyti tas gamyklas ir būtų tikrai labai didelė pagalba iš valdžios, jei ji kaip nors padėtų mums tuos biurokratinius barjerus apeiti. Matau, kad yra entuziazmas, yra noras, bet yra ir užminuotas laukas, matyt, ir naujai valdžiai dar reikės per jį prabėgti. Aš tą visą gyvenimą darau, jau įpratęs, manęs neišgąsdinsite šitais dalykais. Kai mane pradeda auklėti dėl moralės arba kalba apie sąžiningumo deklaracijas verslui, ar kaip reikia mylėti tėvynę, tai aš pasiūlyčiau nusiimti kaukes tiems valdžios atstovams ir gal paaiškės, kad ir jų tikslai yra visai kiti, negu jie jas deklaruoja.

- Sakote, nereikia mokyti kaip tėvynę mylėti?

- Žinote, aš nebėgu nuo karo grėsmės į Graikijos salas. Aš investuoju realius didelius pinigus į gamyklas Lietuvoje. Čia mano vaikai, čia mano anūkai, čia man brangūs darbuotojai su savo šeimomis. Jeigu priešas užkluptų, tai mes visi kartu stotume ginti tėvynės ir savo vaikų, o ne kaip kažkokie dviveidžiai politikai, pasigriebę čemodanėlius, bėgtume kažkur į salas slėptis. Tam, kad turėtume kuo gintis nuo priešų, mes kursime tuos technologijų parkus. Mokysime žmones, didinsime savo ekonomiką, kad taptume stiprūs, kad atėjęs priešas susidurtų su tokia gynybos pramone, kad, kaip ten sako, meškos kailis rūktų.