Latvijoje atliktos apklausos rezultatai rodo, kad įvedus eurą kainų išsipūtimą pajuto 87 proc. gyventojų. Tuo metu euroentuziastai ekspertai stojasi piestu ir neigia tokias spekuliacijas, esą didelio kainų šuolio nepastebima. Ekonomistas signataras Valdemaras Katkus atskleidė, jog ekspertai statistinius rodiklius sėkmingai išplovė.
Kainos išaugo
Latvijos gyventojai iki šalies prisijungimo prie euro zonos labiausiai ir nerimavo dėl galimo kainų padidėjimo. O dabar absoliuti dauguma šalies gyventojų teigia, kad jos iš tikrųjų išaugo. Tuo tarpu ekspertai pastebi, kad didelio kainų šuolio nefiksuojama, o tokia nuomonė paremta vien žmonių pojūčiais, o ne faktais.
„Gyventojų įsitikinimas, esą kainos išaugo, tai tų stereotipų, vyravusių iki euro įvedimo, rezultatas. Negalima tvirtinti, kad euro įvedimas neturėjo įtakos, bet kainų didėjimas nebuvo toks, kokį jaučia žmonės. Tai patvirtina paslaugų ir prekių kainų patikrinimo duomenys ir nedidelis infliacijos lygis šalyje”, - pastebėjo Latvijos maisto prekybininkų asociacijos direktorius Norisas Kruzitis.
34 proc. respondentų žymesnių euro įvedimo Latvijoje privalumų nemato, beveik tiek pat - 33 proc. respondentų netiki, kad euro įvedimas paskatins investuotojų srautus į Latviją.
Žmonės sako tiesą
Ekonomistas signataras Valdemaras Katkus „Vakaro žinioms” sakė, jog pasikliauti ekspertų išvadomis būtų labai klaidinga, mat statistika skaičiuojama bendrai, nesvarbu, kokiai žmonių grupei priklausai ar kokios yra žmogaus išlaidos per mėnesį.
„Infliacijos ir kainų išsipūtimo rodiklis nurodomas pagal Statistikos departamentą, iš niekur kitur tie skaičiai nėra paimami. Apskaičiuojama yra pagal 1000 prekių ir paslaugų, kaip, pavyzdžiui, skalbimas skalbyklose, kuris yra labai retai žmonių pasirenkama paslauga.
Pavyzdžiui, pensininko krepšelis yra keliasdešimt kartų mažesnis, čia nemaža dalis yra išlaidos vaistams arba sveikatos būklei palaikyti. Jaunos šeimos išlaidas sudaro mokestis už vaikų darželį, o pensininko krepšelyje ši paslauga nelemia nieko. Tuo tarpu jauni žmonės neperka vaistų. O jeigu imi Statistikos departamento rodiklius, kuriuos ekspertai naudoja, tai ir pensininkas ten telpa, ir jauni žmonės. Tačiau kaip atskirų poreikių grupės jie išnyksta. Negali į vieną skaičių tilpti 3 mln. žmonių, nes jie juk nevartoja ir nenaudoja to paties. Taip ekspertai ir išplauna realųjį rodiklį”, - aiškino V.Katkus.
„Žmonėmis reikia tikėti, jie naudoja pačius tikriausius rodiklius. Jie paprasčiausiai žino, kad šiuo metu išleidžia daugiau pinigų”, - patikino ekonomistas.
Jis net neabejojo, jog kainos Latvijoje išaugo. „Žmonės žiūri į savo nuosavus krepšelius ir neturtingiesiems, tiems, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, kainos yra išaugusios. Jiems gyvenimas tikrai yra pablogėjęs”, - sakė V.Katkus.
Ekonomistas teigė, jog kainos mažinamos ir mažinant produkto svorį. Pavyzdžiui, už tą pačią kainą perkamas nebe litras, o 800 ml pieno. Žmonės tai jaučia, kad jiems to pieno reikia daugiau, dėl to ir išleidžia daugiau.
V.Katkaus tikinimu, žmonės neišvengs ir apmaudaus apsiskaičiavimo. Mat išvydę mažas kainas eurais nesugebės suvaldyti savo išlaidų.
„Visada apsiskaičiuoja ir ne tik paprasti žmonės, net ir buhalteriai apsiskaičiuos. Itin sunku bus vyresnio amžiaus žmonėms, kol jie, gaudami kelis šimtus eurų pensijos, išmoks tas kainų proporcijas pasiskaičiuoti, praeis laiko”, - neabejojo ekonomistas.
Norint išvengti apsiskaičiavimo V.Katkus patarė atsiskaityti grynaisiais pinigais, o ne mokėti kortele.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
