Tvarus Lietuvos žemės ūkis – gyvybingam kaimui

Joje įdomius ir aktualius pranešimus skaitė Europos parlamentaras Bronis Ropė, PSO Europos regioninio biuro ekspertas Vytenis Andriukatis, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, profesorius Dalius Serafinas, Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė Rasa Melnikienė, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyriaus vedėjas Paulius Uleckas, UAB „Farmers Circle" įkūrėjas Nielsas Peteris Pretzmanas, Žemės ūkio ministerijos atstovė Nomeda Padvaiskaitė ir kiti.

Rasa Melnikienė, Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė, savo pranešime akcentavo, kad viena iš pagrindinių dabarties problemų - socialiai netvarus Lietuvos ūkio, taip pat žemės ūkio augimas.

„Regionuose akis bado pajamų nelygybė, skurdas, nors kaimo plėtrai, žemės ūkiui tenka įspūdinga europinė ir nacionalinė parama. Ji auga, o socialinė atskirtis didėja. Atkūrus nepriklausomybę, sumažėjo žemės ūkio produkcijos gamybos mastas, todėl strategiškai buvo siekiama jį atkurti. Parama teko tiems, kurie sugebėjo didinti gamybą. Dabar turime netikėtą rezultatą - labai didelę ūkių koncentraciją. Taigi tie, kurie turėjo daugiau žemės, gavo daugiau paramos ir galėjo plėsti savo valdas bei stiprėti.

Mūsų vartotojai dar neatprato nuo natūralių produktų, kurių galėtų daugiau gaminti ir tiesiai vartotojams parduoti smulkieji ūkiai. Kodėl nesiseka labiau išplėtoti tokios gamybos? Tai gali lemti kelios priežastys. Daug smulkiųjų ūkių savininkų yra vyresnio amžiaus. Mes neturime tradicijos tiesiogiai iš ūkininkų įsigyti produktų, kaip tai daro prancūzai, italai. Nors pastaroji gera mada plinta ir Lietuvoje, be stiprios valstybės paramos ši rinka formuosis lėtai ir procesas užtruks daug metų.

Kita vertus, sudėtinga prekiauti rinkoje, kur prekybos sistema labai stipriai koncentruota. Keli prekybos tinklai visuose prekybos centruose stengiasi pateikti tą patį asortimentą. Mažas ūkininkas negali to padaryti. Jis paprastai gamina nedaug išskirtinių produktų. Džiugina, kad atsirado mobiliųjų turgelių judėjimas, kitokių bandymų tiesiogiai parduoti produkciją vartotojams. Būtų gerai, jei trumpa maisto gamybos grandinė apimtų apie 10 procentų maisto rinkos. Tai būtų didelis mūsų pasiekimas ir smagu, kad patys ūkininkai kalba apie tiesioginius pardavimus", - sakė Rasa Melnikienė.

Jos teigimu, kainos grandinės bėdos kyla dėl to, jog Lietuvoje yra per didelė prekybos ir perdirbimo įmonių koncentracija.

„Todėl ūkininkai turi stiprinti derybines galias, bet jiems tai sunkiai sekasi. Tokią padėtį gali pakeisti konkurencija. Į šalį įžengus naujam prekybos tinklui, prasidėjo kainų karas. Tai paranku vartotojams. Dėl kooperatyvo „Pienas LT" veiklos prasidėjo pokyčiai pieno rinkoje.

Pasakysiu kontroversiškai: mes labai rūpinamės eksporto plėtra, o man norėtųsi, kad mažėtų maisto importas. Apie tai mąstau, kai tenka pirkti kiniškus česnakus. Trumpos gamybos grandinės galėtų daug kur eliminuoti importo poreikį. Pavyzdžiui, į Lietuvą įvežami ekologiški produktai, kurie orientuoti į pirkėjus, gaunančius didesnes pajamas. Juos galėtų tiekti mūsų ūkininkai. Jeigu kaimiškose vietovėse tolygiau būtų paskirstoma europinė parama, lengviau kurtųsi alternatyvus verslas. Jeigu žmonės pinigus išleistų vietos parduotuvėje, kirpykloje ar kitokias paslaugas teikiančioje įmonėje, toje teritorijoje visi geriau gyventų.

Realiausios gali būti tokios veiklos, kurios vienaip ar kitaip susijusios su žemės ūkiu. Turiu vilties, kad daugiau smulkiųjų ūkių gamins produktus, kooperuosis ir patys savo gaminius tieks vartotojams. Tikiuosi, kad ir savivaldybės supras, kaip svarbu kaime išlaikyti smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus. Juk jiems bus reikalingos savivaldybių teikiamos viešosios paslaugos. Jauniems žmonėms patraukli trumpa maisto produktų gamybos grandinė. Vis daugiau jaunų šeimų tam ryžtasi ir bando sukurti savo verslą. Vienas šeimos narys gali užsiima gamyba, kitas rinkodara. Kai esi ne tik žaliavos gamintojas, bet ir užsiimi maisto produkto gamyba, bendrauji su vartotojais, tampa daug įdomiau. Jaunimas išbando naujas pardavimo formas, pasitelkia elektroninę prekybą, - sakė Rasa Melnikienė.

Kitas konferencijos pranešėjas - Paulius Uleckas - pristatė VšĮ Kaimo verslo ir rinkų agentūros vystomą portalą „Kaimas į namus".

„Tinklalapis veikia kaip virtualus turgus. „Kaimas į namus" nėra elektroninė parduotuvė. Čia nėra tarpininkų ar produkcijos sandėlių. Produkcijos įsigijimas ir pristatymas derinamas tiesiogiai su ūkininku telefonu ar el. paštu. Ūkininkai gali prisijungti ir pasiūlyti savo produkciją www.kaimasinamus.lt užpildę anketą nemokamai.

Tinklalapis veikia nuo 2013 m., sukurtas Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto iniciatyva. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra šia platforma rūpinasi pastaruosius porą metų. Šis tinklalapis startavo su šūkiu padėti šalies smulkiesiems ūkininkams bei gamintojams, kuriant vartotojų bendruomenes ir taip užsakant didesnius kiekius produkcijos.

Vartotojus skatiname vienu kartu užsakyti didesnį produktų kiekį (susikooperavus su kaimynais ar bendradarbiais), taip taupant transportavimo bei pristatymo išlaidas. Žinoma, vartotojas visada gali užsisakyti produktų ir individualiai", - nurodė jis.

Kitas konferencijos pranešėjas - Ukmergės rajone, Radiškių kaime, jau dvejus metus veikiančios UAB „Farmers Circle" savininkas, danų kilmės verslininkas Nielsas Pretzmanas. Jo ūkis - 700 hektarų užimantis ekologinis ūkis, kuriame auginami galvijai, mėsiniai viščiukai ir dedeklės vištos, grūdai, įvairios daržovės.

Atvykęs į Lietuvą ir pradėjęs restoranų verslą, N.Pretzmanas pamatė, kad mažai kas kreipia dėmesį į produktų kokybę. Net profesionaliems virtuvės šefams pirkti ekologiškas daržoves ir mėsą atrodė per didelis apsisunkinimas - ekologiški ūkiai buvo labai maži ir negalėjo užtikrinti pastovaus produktų tiekimo į restoranus. Tuomet jam ir kilo mintis įkurti savo ūkį Lietuvoje.

„Šiandien maisto produktuose randame daugybę dirbtinių priedų. Turbūt nedaugelis žino, kad chemikalai, naudojami žemės ūkyje, buvo sukurti žudyti žmones Pirmajame ir Antrajame pasauliniame kare. Identiškos sudėties chemikalai dabar naudojami kaip pesticidai, - sakė N.Pretzmanas. - „Farmers Circle" ūkyje nenaudojami jokie pesticidai ir cheminės trąšos, o gyvuliai auginami įsiklausant į natūralius gamtos ciklus. Kai įprastai užauginti bulių užtrunka šešiolika aštuoniolika mėnesių, nes jis šeriamas kukurūzais ir grūdais, mums prireikia trisdešimties trisdešimt dviejų mėnesių. Tačiau tai pasiteisina, nes mėsa yra daug kvapnesnė, iš skonio galima suprasti, kad gyvulys ėdė žolę."

„Farmers Circle" ūkis ne tik augina daržoves, bet jas iškart ir perdirba, tokiu būdu išvengdamas transportavimo, sandėliavimo ir taip trumpindamas maisto grandinę

„Farmers Circle" nekonkuruoja su kitais ekologiniais ūkiais. Netgi priešingai - bendradarbiauja vienydamas smulkiuosius gamintojus po Senatorių pasažo skėčiu. Vilniuje įkurtas Senatorių pasažas yra maisto grandinės sutrumpinimo pavyzdys. Produktai į skirtingas krautuvėles atkeliauja tiesiai iš mūsų ūkio, be jokių tarpininkų. Čia parduodame ir kitų vietinių smulkių ūkininkų sūrius, pieno produktus. Taip pat iš smulkių augintojų perkame žuvį, kurią patiekiame savo restoranuose. Nors ir daug auginame, negebame užauginti visko, todėl dalį trūkstamų ingredientų perkame iš kitų ekologiškų ūkių. Tokiu būdu stengiamės sukurti tam tikrą žiedinę ekonomiką tarp mūsų pačių ūkio, kitų smulkių ūkių ir mūsų skirtingų parduotuvių", - teigė ūkio savininkas N.Pretzmanas.

Žemės ūkio ministerijos atstovė Nomeda Padvaiskaitė, pristatydama Europos Sąjungos paramą skatinant trumpųjų maisto grandinių kūrimą, pakvietė ūkininkus ir organizacijas dalyvauti šioje programoje bei gauti finansinę paramą.