Už gynybą teks papildomai susimokėti

Trūksta saugumo

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, siūlomas paketas sudarytas iš keturių dalių: solidarumo įnašo pratęsimo, pelno mokesčio sprendimų, akcizų sprendimų ir saugumo įnašo koncepcijos.

„Gynybos fondo siūlomų sprendimų spektras - platus. Siūlome tiesioginius gynybos ir civilinės saugos poreikius atliepiančius sprendimus, kurie užtikrintų reikalingą gynybos finansavimo ir pasirengimo grėsmėms lygį. Turint omenyje geopolitinę situaciją ir tai, jog Lietuva įsikūrusi ES pasienyje, turime padaryti viską, ką galime, kad užtikrintume saugumą. Būtent šie siūlomi sprendiniai sulaukė daugiausiai plataus politinių partijų, verslo, profesinių sąjungų, NVO palaikymo ir gali būti priimti Seime", - pažymėjo G.Skaistė.

Solidarumo įnašas

Pirmoji Gynybos fondo sudedamoji dalis - Solidarumo įnašas. Jį siūloma pratęsti vieneriems metams iki 2026 m. ir taip išlaikyti įnašo logiką - laikinas sprendimas reikšmingai išaugus finansų įstaigų pelnams, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dvejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai bei atsakas į juos, o ne verslo sprendimai. Solidarumo įnašo pratęsimas vieneriems metams Gynybos fondui sugeneruos 60 mln. eurų.

Gynybos fondo esminė dalis - pelno mokesčio sprendimai. Jie apima pelno mokesčio tarifo verslui didinimą 1 proc. (iki 16 proc.) bei mažų įmonių lengvatinio pelno mokesčio tarifo didinimą 1 proc. (iki 6 proc.).

Be to, siūloma grįžti prie ankstesnės Vyriausybės iniciatyvos daugiau nei dukart - nuo 45 tūkst. iki iki 20 tūkst. Eur - mažinti metinių pajamų ribą dirbantiesiems su verslo liudijimu.

Šie sprendimai leis užtikrinti papildomus 46 mln. eurų 2025 m. ir daugiau nei 163 mln. eurų Gynybos fondui 2026-2027 m.

Vėl didės akcizai

Ketvirtadalį Gynybos fondo paketo sudaro akcizų sprendimai: papildomi alkoholio ir tabako akcizai, prisidėsiantys prie trimečio akcizų plano bei 6 centų (akcizo + PVM dalis) litrui saugumo dedamoji kuro akcize benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui bei atitinkamai ir transporto naftos dujoms.

Jei akcizų didinimui pritars Seimas, pavyzdžiui, puslitris vyno (iki 8,5 proc. stiprumo) 2025 m. pabrangtų 11 centų, 2026 m. - dar 13 centų (skaičiuojant nuo tų metų pradžios kainos), 2027 m. - dar 15 centų (irgi skaičiuojant nuo tų metų pradžios kainos), stipresnis vynas - atitinkamai 21, 25 ir 30 centų, 37 proc. stiprumo gėrimai - atitinkamai 60, 68 ir 79 centais, pakelis cigarečių - 26, 28 ir 29 centais.

Šie sprendimai leis Gynybos fondui užtikrinti papildomus beveik 142 mln. eurų 2025 m., daugiau nei 157 mln. eurų - 2026 m. bei beveik 173 mln. eurų - 2027 m.

Saugumo įnašas

Gynybos fondo sprendimų paketą papildo ir nauja siūloma Saugumo įnašo koncepcija - 10 proc. įnašas draudimo sutartims, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui. Kadangi reguliavimas visiškai naujas, koncepcija, priešingai nei kiti siūlomi sprendimai, pirmiausia pristatoma viešai, o tuomet bus rengiamas jos įstatymo projektas. Šis sprendinys leis sugeneruoti papildomus 50 mln. eurų 2025 m. bei po 100 mln. eurų 2026-2027 m.

Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 298 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 421 mln. eurų finansavimą - 2026 m. bei beveik 437 mln. eurų finansavimą - 2027 m.

Skolinsis

Be kita ko, siūloma, kad krašto apsaugai valstybė galėtų skolintis tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų, tačiau skolos kaina negalėtų būti didesnė nei 2 proc. Tam planuojama išleisti gynybos obligacijas, kurios būtų parengtos Vyriausybės taupymo lakštų pagrindu.

Vyriausybė siūlo 25 mln. Eur iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies kasmet skirti civilinei saugai.

Vyriausybės pritarimo sulaukę Gynybos fondo pasiūlymai toliau keliaus į Seimą.

Seimo nario Valiaus ĄŽUOLO pasiūlymas:

„Premjerės patarėjas pasakė: centriniai bankai apvogė europiečius. Tarp jų ir Lietuvos Centrinis Bankas apvogė Lietuvos Tautą. Pernai jis apvogė Lietuvos Tautą 307 mln. eurų. Tuos pinigus, pavogtus iš Lietuvos Tautos, padovanojo komerciniams bankams. Tada atėjo finansų ministrė, sako: žinote, dalį tų pavogtų pinigų reikėtų paimti, pavadino tai solidarumo mokesčiu gynybai.

Pavadinimas gražus, tikslas gražus, bet ji atsiėmė tik 150 mln. Aš paklausiu finansų ministrės: o kodėl ne visus? Kadangi tai vogti pinigai, buvo mokama už tai, už ką anksčiau nebuvo mokama, netgi pritaikytas maksimalus tarifas, tai reikėjo pasiimti visus 307 mln. Bet ministrė išsisuko, taip ir nesugebėjo atsakyti", - pabrėžė V.Ąžuolas.

Anot jo, tai šiandien „nereikėtų siūlyti, pavyzdžiui, nuskausminti smulkiuosius verslininkus, iš jų atimant 13, 15 ar 20 mln. eurų".

„Nereikėtų visiems didinti akcizų, nuo žemdirbių iki paprastų žmonių. Iš jų vėl ten keliasdešimt milijonų eurų atimame. Nereikėtų viso to daryti, bet jie pasirenka lengviausią kelią: iš vargšo, smulkaus verslininko, žemdirbio pinigus lengviausia atimti. Tai gal pagaliau paimkime visus pinigus iš bankų, kurie pavogti iš Lietuvos Tautos?" - retoriškai klausė V.Ąžuolas.