1 nuotr.Lietuvoje lieka vis mažiau vietos smulkiajam ir vidutiniam verslui. Taip mano šio verslo atstovai, vakar parengę apie tai kreipimąsi į valdžios institucijas. Jame pastebima, kad Lietuvos regionai ir toliau diskriminuojami bei naikinami, taip kuriant sąlygas tik stambiam verslui.
Jaučiasi ignoruojami
Kaip „Vakaro žinioms" sakė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys, verslininkas iš Jurbarko Gintaris Stoškus, šis sektorius valdžios yra stekenamas jau seniai. Tai ypač parodė šalyje įvestas karantinas koronaviruso pandemijos metu. „Karantino metu visiškai nebuvo girdima smulkiojo ir vidutinio verslo nuomonė. Vieno posėdžio metu statybinių medžiagų parduotuvių tinklo atstovė pareiškė, kad jiems nereikės stabdyti veiklos, nes jie per naktį kažkokią dalį savo parduotuvių papildė maisto produkcija, kad galėtų dirbti kaip maisto prekybos vietos. Aš paklausiau, nejau naktį gavo ir visus reikalingus leidimus? Bet į tai sureaguota nebuvo, o parduotuvės atsidarė ir sėkmingai veikė. Valdžios institucijoms tai nesukėlė jokių klausimų. Kaip tokią praktiką pavadinti? Atrodo, valdžia susijusi su stambiais verslais, kurie nori išstumti smulkųjį ir vidutinį verslą, todėl mums sąlygos tik bloginamos.
Konkurencijos taryba yra nurodžiusi, kad 12-oje iš 60 savivaldybių vienas iš tinklų užima didesnę nei 40 proc. rinkos dalį. Man atrodo, tokiu atveju turi įsijungti tam tikri apsaugos nuo monopolijos mechanizmai", - svarsto G.Stoškus.
Verslininkas neslepia, kad nors valdžios institucijos ir kviečia smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus į darbo grupes, priimant sprendimus, į šio sektoriaus nuomonę atsižvelgiama retai: „Būna, kad pavyksta sustabdyti kai kuriuos sprendimus. Bet apčiuopiamo rezultato ar tiksliau produktyvaus dialogo tikrai nėra. Sakyčiau, esame ignoruojami. Pavyzdžiui, neseniai kritikavome planuojamus elektroninius kasos aparatus, bet klausimas taip ir pakibo ore. Kiek žinau, projekto neatsisakyta. Taip pat prašėme bent laikinai stabdyti ribojimą atsiskaityti grynaisiais pinigais ir atlyginimų mokėjimą tik kortelėmis. Bet nebuvome išgirsti. Mūsų sektoriui tai svarbi tema. Daugelis verslininkų turi gaišti laiką ir patirti išlaidų, norėdami nuvykti į artimiausią banko skyrių, kuris priimtų grynuosius pinigus. Ir visa tai tik tam, kad būtų galima išmokėti darbuotojams atlyginimus."
Nemato prasmės dirbti
Tokie klausimai buvo paliesti ir vakar vykusiame Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdyje, kur buvo pakviestos dalyvauti ir valdžios institucijos. Tarybos posėdžio metu buvo keltas klausimas apie smulkiojo ir vidutinio verslo likimą, pasikeitus ekonominėms sąlygoms Lietuvoje ir pasaulyje. Verslo atstovai kalbėjo apie tai, kad ekonomikos situacija Lietuvoje - itin prasta. Vienai verslininkei pasisakius, kad „ekonomika sužlugdyta", Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis tam paprieštaravo. „Bet taip yra. Būtumėte verslo apačioje, suprastumėte", - atsakė verslininkė Nijolė Uinskienė.
Jai pritarė ir kiti tarybos nariai. „Mes, būdama visuomeninė organizacija, negaudama jokio finansavimo, rašome raštus, kuriame strategijas, nes matome, kokia situacija yra ant žemės. Į savo pasiūlymus negauname net atsakymų. Kam tuomet mums reikia tai daryti, jeigu valdžiai nereikia mūsų patarimo ir jeigu patys puikiai žino? Pavyzdžiui, mes prieš tris mėnesius paklausėme Finansų ministerijos duomenų apie smulkųjį verslą, jų sumokamus mokesčius, bankrotų situaciją, iki šiol negavome jokios informacijos iš ekonomiką vedančios institucijos. Tai ar valdžia žino, iš kur ir kokius mokesčius surenka, nes šiandien atrodo, kad ekonomiką valstybėje formuoja keli ne Lietuvai priklausantys ekonomistai, kurie suinteresuoti tam tikromis prognozėmis", - sakė Tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
„Nereikia įtikinėti manęs, man nerūpi", - į kritiką atsakė viceministras, greitai palikęs posėdį.
