1 nuotr.Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad saugumo klausimas yra labai svarbus, tačiau biudžeto skylės neturi būti kamšomos „žvelgiant į eilinio piliečio piniginę“. Pasak jos, reikia kalbėti apie didesnį pelno mokestį verslui bei grįžti prie mokestinės pertvarkos, įvedant progresyvumą bei taip didinant lėšas gynybai.
„Siūlyti tik tuos būdus, kurie nusėsta ant kiekvieno piliečio per vartojimo mokesčius yra visiškai nepriimtina ir mažų mažiausiai nesąžininga. Praeitų metų iniciatyvos dėl mokesčių pertvarkos, kuomet kalbėta apie progresyvumą, kai didelių pajamų turėtojai galėtų solidariai daugiau prisidėti kažkur nugulė istorijoje“, – pirmadienį po susitikimo dėl gynybos finansavimo Vyriausybėje teigė I. Ruginienė.
„PVM ES vidurkį mes jau pasiekėme, tačiau pelno vidurkis dar toli gražu nėra pasiektas. Mūsų manymu, verslas galėtų solidariai prisidėti su didesniu pelno mokesčiu ir pagaliau galėtume solidariai grįžti prie mokestinės pertvarkos, kuomet įvestume realų progresyvumą“, – pažymėjo ji.
Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis šiuo klausimu siūlo įvesti visuotinį gynybos mokestį, o prie finansavimo, anot jo, pasiruošęs prisidėti yra ir verslas.
„Mūsų pozicija, kad tuoj bus 2 metai, kai mano atstovaujama bendruomenė pasiūlė kalbėti apie gynybos mokestį. Toks pavyzdys yra Kipre ir verslo bendruomenė supranta, kad grėsmės atveju niekur nedingsime, nes verslą darome čia. Palaikome visuotinumu pagrįsto gynybos mokesčio modelio įvedimą“, – sakė A. Romanovskis.
„Tai turėtų remtis į tai, kad gynyba visų klausimas ir verslas yra pasiruošęs prisidėti prie gynybos finansavimo. Finansų poreikis ir trūkumas yra akivaizdus ir didžiausias apmaudas, kad tik dabar pradėjome apie tai kalbėti“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sukvietė politinių partijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovus aptarti Lietuvos gynybos finansavimo perspektyvas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
