Verslo asociacijos kreipsis į Vyriausybę: prašys nedidinti GPM ir pelno mokesčio

„Turime 76 asocijuotas verslo struktūras, kurios pasirašė kreipimąsi. Prieš savaitę tai buvo tik 5 didžiausios Palyginimui, kai buvo praeita mokesčių reforma, buvo 56. Tad matome, kad tai liečia visą Lietuvos verslą“, – ketvirtadienį konferencijoje „Valdžios planuojami mokesčių pakeitimai kelia grėsmę Lietuvos ekonomikai“ teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Mes tai vadiname ne pakeitimais, o reforma. Ir ji net didesnė nei ta, kurią siūlę praeita Vyriausybė“, – tikino jis.

Verslo atstovų teigimu, šiuo metu planuojami mokestiniai pakeitimai, tokie kaip pelno mokesčio didinimas stambioms įmonėms nuo 16 proc. iki 18 proc., GPM keitimai bei nauji draudimo ir cukraus mokesčiai yra pavojingas eksperimentas su Lietuvos konkurencingumu.

Asociacijų atstovai taip pat tvirtina, kad nėra patikinimų, jog iš šios reformos surinktos lėšos bus skirtos specifiškai gynybai. 

„Tai yra antra reforma per du metus. Ir mes negirdime patikinimų, kad šie pinigai bus panaudoti specifiškai gynybai“, – sakė V. Janulevičius. 

„Nepaisant to, kad turime gynybos finansavimo rūką, bet po tuo rūku randame, kad nekilnojamo turto mokestis yra skirtas savivaldybėms, cukraus mokestis – sveikatai. O kiti mokesčiai – socialinėms problemoms spręsti. Tas gynybos rūkas skirtas vykdyti rimtą reformą“, – jam antrino Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Tuo metu verslas siūlo, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimą 1 proc. punktu, kas leistų iš karto surinkti apie 300 mln. eurų. Taip pat verslo atstovai pritaria visuotiniam nekilnojamo turto (NT) mokesčio taikymui, nes jis jau įprastas Europoje. 

Be to, verslo atstovai siūlo valstybės išlaidų peržiūrą ir optimizavimą, kuris leistų sutaupyti iki 300 mln. eurų. 

„Norėtume pažiūrėti, kad valstybės išlaidų peržiūra ir optimizavimas iki 5 proc. leistų sutaupyti 200-300 mln. eurų“, – teigė V. Janulevičius. 

„Mes girdėjome apie būsimus ir galimus taupymus, bet norėtume išgirsti juos konkrečiai. Nes rezervų yra labai daug, ne visada galime pasakyti, kad ministerijos turi perteklinį kiekį žmonių, bet matome, kad daugelis ministerijų yra apaugusios įvairiomis agentūromis ir viešosiomis įstaigomis“, – kalbėjo jis. 

V. Janulevičius: tvariausias finansavimas ateitų iš ekonomikos augimo 

Taip pat V. Janulevičius tikino, kad, drastiškai nedidinant mokesčių, vien iš ekonomikos augimo iki 2029 metų galima pasiekti 100 mlrd. eurų vertės bendrąjį vidaus produktą (BVP).Tai, anot jo, leistų surinkti apie 5 mlrd. eurų gynybos reikmėms. 

„Jeigu ekonomika, be papildomo šių mokesčių įvedimo – gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio – augtų tokiu tempu, kokį prognozuoja Lietuvos bankas, mes pasiektume 100 mlrd. bendrojo vidaus produkto 2029 metais ir surinktume 5 mlrd. eurų. Šitos Vyriausybės kadencijoje mes surinktume daugiau pinigų, nei planuojamas poreikis“, – sakė V. Janulevičius.

Anot „Unicorns Lithuania“ vadovės Gintarės Verbickaitės, tvariausias finansavimas ateina būtent iš ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo. Jos teigimu, mokesčių didinimas neigiamai paliestų Lietuvos startuolius, kurie smarkiai prisideda prie greito šalies ekonomikos augimo. 

„Tikrai matome, kad jis turi visas perspektyvas augti ir toliau, o didžiąją dalį augimo sukuria startuoliai. Nuo 2019 m. startuolių sumokami mokesčiai padidėjo 5 kartus, nuo 90 mln. eurų iki 473 mln. eurų. O darbo užmokestis 1,7 karto. Matome, kad įmonių vertė sektoriuje augo 7 kartus ir siekia 16 mlrd. eurų“, – kalbėjo G. Verbickaitė. 

„Šiuo atveju tiesioginiai mokesčiai yra trukdžiai, kurie nulemtų lėtesnį ekonomikos augimą ir mažesnį mokesčių surinkimą. Tą rodo ir kitų šalių patirtis“, – tikino ji. 

 Lietuva kurį laiką neturėjo žinomesnio užsienio investuotojo

Tuo metu asociacijos „Investors' Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas tvirtino, kad nuo karo Ukrainoje pradžios smarkiai sumažėjo užsienio bendrovių investicijos į Lietuvą. Anot jo, šalis ir taip nepatraukli dėl geopolitinių priežasčių, tad didesni mokesčiai neigiamai paveiks investicinę aplinką

„Per paskutinius 2 metus mes Lietuvoje neturėjome nei vieno žinomesnio užsienio investuotojo. Taip, buvo praplėtimai esamų investicijų, buvo smulkesnių. Bet niekas nepasakytų nei vieno vardo, nuo karo pradžios, bendrovės atėjusios į Lietuvą“, – kalbėjo R. Valiūnas.

„Aišku, tai lemia geopolitinės priežastys. Bet mes konkuruojame su visu pasauliu, su daugybe sunkesnių ir stabilesnių vietų. Ir dėl to galime labai nukentėti“, – tvirtino jis. 

„Investors' Forum“ valdybos pirmininkas pabrėžė, kad apskritai prieštarauja mokesčių, išskyrus NT apmokestinimo didinimui. 

Taip pat, teigė R. Valiūnas, bandymas didinti kai kurių tarifų progresyvumą gali paskatinti Lietuvos aukšto lygio specialistus, dirbančius užsienio bendrovėms, keltis gyventi kitur. 

ELTA skelbė, kad poziciją dėl siūlymų mokestiniams pakeitimams parlamentarų darbo grupė pateikė Finansų ministerijai, ši galutinį tekstą teiks koalicinei tarybai, besirenkančiai kitą savaitę.

Antradienį parlamentarai teigė, jog alternatyvos bus teikiamos dėl nekilnojamojo turto, pelno mokesčio dydžio.

Teigta, jog iš esmės sutariama įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, taip pat koalicijai planuojama teikti siūlymus dėl didesnių aplinkosauginių mokesčių, progresinio azartinių lošimų apmokestinimo.

Skelbta, jog mokestiniais pakeitimais bus siekiama gyventojų pajamas apmokestinti pagal jų dydį, o ne rūšį – kol kas kalbama apie tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus.

Anksčiau skelbta, jog metinėms iki 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio pajamoms būtų taikomas 20 proc. GPM tarifas, didesnėms – 32 proc., taip pat numatytas tarpinis 25 proc. tarifas, tačiau jo rėžiai kol kas nedetalizuojami, be to, išlieka siūlymas didžiausioms pajamoms papildomai taikyti suminį 8 proc. mokestį.

Pagal pirminius Finansų ministerijos siūlymus, į valstybės biudžetą priėmus pakeitimus kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.