Verslo atstovai išsakė lūkesčius būsimai valdžiai: tikisi bendradarbiavimo, bet baiminasi mokesčių reformos

„Tikriausiai nėra vienareikšmiško atsakymo, ko tikėtis iš būsimos valdžios, ypač turint omeny, kad koalicija turės būti plati ir turės būti ieškomas tiek politinis sutarimas, tiek pasimokyta iš praėjusios valdžios klaidų. Matome, kad nekalbėjimas yra neigiamas dalykas tiek visuomenės susitelkimo, tiek rinkimų rezultatų kontekste“, – Eltai kalbėjo A. Romanovskis.

LVK prezidentas nėra nustebęs dėl pirmojo rinkimų turo rezultatų, nes, anot jo, jau kurį laiką buvo matomas rinkėjų poslinkis į centro kairės politinių jėgų pusę. Jis tikina nesibaiminantis centro kairės daugumos, kadangi su kai kuriais jai priklausančiais politikais verslo atstovui jau teko dirbti ankstesnių vyriausybių laikais.

„Žinant tai, kad paskutinės vyriausybės – tiek Sauliaus Skvernelio, tiek Algirdo Butkevičiaus – pakankamai aktyviai palaikė dialogą, kai mes tarėmės dėl socialinio modelio, dėl darbo kodekso, man tai palieka vilties, kad dialogo kultūra bus puoselėjama, nepaisant ideologinių skirtumų“, – aiškino A. Romanovskis.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad socialdemokratų sąraše aukštai yra profesinių sąjungų lyderė Inga Ruginienė, kuri buvo viena iš dabartinio socialinio modelio autorių. Nors kai kuriais klausimais gana stipriai skirdavosi pozicijos, bet mes rasdavome ir kalbėjimosi platformą, ir netgi surasdavome sutarimus. Mūsų negąsdina tai, kad centro kairės koalicija gali formuoti valdžią, nes daugelis jų yra seniai politikoje, seniai viešajame gyvenime. Jie supranta, kad kalbėjimas ir sutarimas yra vertybė“, – pabrėžė jis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius Eltai teigė, jog jam nerimą kelia kalbos apie mokesčių reformą. Anot jo, būsimoji valdžia turi suprasti, kad ekonomikos augimą nesunkiai galima sustabdyti nepamatuotais sprendimais.

„Mes manome, kad mokesčių reforma jau buvo įvykusi: sutikome ir su pelno mokesčio pakėlimu ir su akciziniais mokesčiais, kurie įgalina, kad vokiečių brigada atsirastų Lietuvoje ir galėtų būti tvariai finansuojama“, – aiškino V. Janulevičius.

„Norėtųsi, kad mes neįliptume į tą patį puodą, į kurį įlipo Estija bei kitos Vakarų Europos šalys. Mes iki šiol į jį neįlipome ir sėkmingai judame į priekį. Deja, bet sustabdyti (ekonomikos augimą – ELTA) yra labai paprasta“, – pridūrė jis.

LPK prezidentas tikino, kad su atskirais politikais palaiko ryšį, o didesnius viešus susitikimus planuos paaiškėjus visai būsimo Seimo sudėčiai po antrojo rinkimų turo. Jis pabrėžia, kad šiandien svarbiausia yra bendrauti, kadangi ieškant tinkamiausių išeičių ekonomikoje, verslo indėlis yra būtinas.

„Rinkimai dar nepasibaigė, mums dar reikia sulaukti antro turo, tuomet ir pamatysime kaip formuosis politinė dauguma ir koalicija. Tada vėl priminsime apie save ir ieškosime sprendinių, kurie padėtų nestabdyti ekonominio augimo“, – akcentavo V. Janulevičius.

„Lūkesčiai yra tokie – neužsidaryti, o bendrauti. Šiandien laikas yra sudėtingas, investuotojai į Lietuvą eilėje nestovi, kapitalas brangus, energetikos kaštai brangūs, geopolitinė situacija sudėtinga, todėl būtina bendrauti ir ieškoti gerų sprendimų, o ne užsidaryti savo kabinetuose ir nemanyti, kad valdžia žino geriausiai“, – sakė jis.

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija – 19,36 proc. balsų. Visgi, nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, sulaukę 17,96 proc. rinkėjų palaikymo.

Tuo metu trečioje vietoje likusi „Nemuno aušra“ pelnė 14,99 proc. rinkėjų palaikymą.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 9,24 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – sulaukęs 7,70 proc. balsų ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS), pelnę 7,02 proc. balsų.

Išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.

Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Preliminariais VRK duomenimis, jau pirmajame ture išrinkti 8 vienmandatininkai.