1 nuotr.Ilgai tvyrojęs neaiškumas baigėsi, vakar gavome atsakymą, ką daugiausiai rinkėjų pasitikėjimo sulaukusi partija iš tiesų siūlo į premjerus. Vertinimų aplinkui daugiau nei pakankamai, o man atrodo svarbiausia, kad dabar prasidės esminiai pokalbiai: apie valdančiąją daugumą ir tai, kokius darbus ji planuoja.
Nes kol kas plačiai nušviečiami socialinės srities ir viešojo sektoriaus stiprinimo darbai. O mums, Lietuvos pramonininkų konfederacijai, labai rūpi, kaip bus ne tik saugomas, bet ir gerinamas Lietuvos konkurencingumas tikėtinos artėjančios gana šaltos žiemos kontekste. Įšalas jau kausto ir kaimynes, ir pagrindines eksporto partneres. O mes vis dar gyvename geriausius laikus ir švenčiame gero vartojimo šventę. Žiūrime į skaičius ir negalime savimi atsidžiaugti, bet reikia žiūrėti ne į juos, o į perspektyvą.
Tai ką gi turime.
Vakar paskelbti duomenys džiugina: kad trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika įgavo dar didesnį pagreitį – palyginti su praėjusiais metais, realus BVP, įvertinus kainų pokyčius, augo 2,3 proc. Šį augimą išlaikė beveik visi ekonomikos sektoriai: pramonė ir mažmeninė prekyba stiprėjo, žemės ūkio sektorius generavo didesnę pridėtinę vertę, ir net nekilnojamojo turto rinkoje suaktyvėjo veikla.
Taigi atrodo, kad po truputį pradedame atsigauti. Praėję metai ir šių metų pradžia nebuvo labai įspūdingi, tas kritimas tęsėsi. Grįžtame į stabilesnę būseną, bet mūsų planas minimum turėtų būti tai išsaugoti ir jau jokiu būdu nesugadinti. Ir kartu finansuoti papildomas išlaidas ir gynybai, ir socialines išlaidas būtent iš mūsų ekonomikos kilimo. Auginti mūsų BVP pyragą ir tik užauginus dalinti, o ne apgraužti ir stebėti, kaip jis menksta.
Turime ieškoti kompromisų su nauja formuojama Vyriausybe, kad labai gerai paskaičiuotume, ką reikia daryti su mokesčiais. Jei noras didinti mokesčius neslopsta, siūlyčiau didinti tokius, kurie nestabdytų mūsų vystymosi. Nes kol kas Lietuva yra išimtis regione. KOL KAS. Latvijoje BVP per metus sumažėjo 2,4 proc., Švedija taip pat pranešė apie ekonomikos susitraukimą. Estijos rezultatų laukiame, bet kažin ar jie nudžiugins. Ir didžiausią nerimą kelia Vokietija, kurioje apie susitraukimus skelbia didžiausi šalies pramonės gigantai.
Staigūs ir neproporcingi mokesčių pakeitimai, blaškymasis ir aiškaus planu nebuvimas gali daryti neigiamą įtaką verslo ir gyventojų lūkesčiams, investicijoms ir darbo vietų kūrimui. Tokį scenarijų jau stebime Estijoje, įsivėlusioje į išpūsto viešojo sektoriaus ir nuolatinio mokesčių didinimo spiralę.
Ką reikia daryti? Reikia skatinti toliau gamybą, nes tik pozityvus prekybos balansas paskatins mus judėti į priekį. Kuo daugiau eksportuosime, kuo daugiau gaminsime, tuo turėtų būti viskas geriau. Turime investuoti į geresnes darbo vietas, į darbo našumą ir dar toli gražu net neįpusėjusią energetinę transformaciją. Turime gerinti įmonių galimybes skolintis ir investuota.
Nes jei persistengsime su mokesčiais ir perskirstymu, tas viskas gali sustoti ir tada tikrai reikės didinti tuos mokesčius daug daugiau, kad būtų išpildyti visi įsipareigojimai: ne tik socialiniai, bet ir gynybos srityje, kurių svarbą dabar neabejotina ne tik stiprinant mūsų saugumo, bet ir pritraukiant užsienio investicijas, ir išsaugant Lietuvoje savąsias.
Todėl laukiame, kokia bus valdančioji koalicija, kokia bus sudaryta Vyriausybė ir kokius prioritetus ji matys. Kokius matys konkrečius darbus, kurie padės stiprinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir patrauklumą.
Tai dabar gyvybiškai svarbu. Winter is coming.
Komentaro autorius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
