1 nuotr.Nors dabartinė Lietuvos Vyriausybė nepavargsta kalbėti apie sankcijas Rusijai ir prisigalvoja vis naujų ribojimų, jų kalbos smarkiai skiriasi nuo to, kas vyksta realybėje. Vien vyno Lietuva į kaimyninę valstybę praėjusiais metais eksportavo už porą šimtų milijonų eurų ir pagal šį rodiklį atsidūrė pirmojoje eksportuotojų sąrašo vietoje, aplenkusi nuo seno vyndaryste garsėjančias šalis.
Ir vynas liejasi laisvai
Skaitytojai pasidalino viešai prieinama informacija ir Amerikos vyno ekonomistų asociacijos (American Association of Wine Economists) paskelbtu informaciniu grafiku. Remiantis gautais duomenimis, praėjusias metais Lietuva buvo didžiausia vyno į Rusiją eksportuotoja. Per mūsų šalį rusams iškeliavo vyno už daugiau negu 211 mln. JAV dolerių, o šis rodiklis Lietuvai leido aplenkti antroje ir trečioje vietoje likusias tradicines vyno gamintojas bei eksportuotojas - Italiją (171,5 mln. JAV dolerių) ir Sakartvelą (168,3 mln. JAV dolerių). Beje, įdomu tai, kad į didžiausių vyno eksportuotojų penketuką taip pat pateko aršios bei nuolatinės Rusijos kritikės - Latvija (153,8 mln.) ir Lenkija (41,9 mln.).
Matant tokias tendencijas, situaciją buvo paprašyta pakomentuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Ekonomikos ir inovacijų bei Užsienio reikalų ministerijas. Institucijų buvo prašoma patvirtinti ar amerikiečių skelbiami skaičiai atitinka realybe ir kodėl niekam nekliūva milijoninis Lietuvos eksportas į Rusiją, kuria ES pritaikė jau 14-ą sankcijų paketą ir yra numačiusi daugybę kitų ribojimų.
Institucijos nieko negali pakeisti?
URM komentuoti situacijos nepanoro ir klausimą peradresavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Pastaroji patikino, kad Lietuvos verslas ir gamintojai nėra susiję su eksporto augimu.
„Lietuva vyno beveik negamina. Tai sietina su reeksportu (kai kitų šalių kroviniai per Lietuvą vežami į kitas valstybes). Pro mūsų šalį į Rusiją keliauja daug Vakarų Europos šalių krovinių, o per Lietuvą reeksportuoti galima tik į ES sankcijų sąrašus nepatenkančias užsienyje pagamintas prekes. Situaciją dėl vyno padėtų išspręsti papildomos įvestos sankcijos, kurios turi būti įgyvendinamos vieningai visoje Europoje", - nurodė institucija.
VMVT atsakė, kad duomenis apie išduodamų eksporto sertifikatų į trečiąsias šalis skaičių gali patikslinti, tačiau negyvūninės kilmės (šiuo atveju alkoholinių gėrimų) eksporto sertifikatų šalys arba atskiri gamintojai ne visuomet prašo.
„Jie nėra privalomi, skirtingai nei gyvūninių produktų. Todėl konkretesnius duomenis apie eksportuoto į Rusiją vyno apimtis pateikti galėtų Valstybės duomenų agentūra", - nurodė tarnyba.
Valstybės duomenų agentūros pateikti skaičiai viską sustatė į savo vietas. Remiantis jais, šimtus milijonų eurų siekiantis vyno reeksportas ir eksportas iš Lietuvos į Rusiją pastaruosius porą metų tik augo. 2022 m. jis siekė 68 466,tūkst. litrų. 2023 m. jis šoktelėjo iki 69 560,9 tūkst. litrų, įskaitant ir 31,3 tūkst. litrų lietuviškos kilmės produkcijos.
Na taip, nesankcionuotos prekės gali būti tiekiamos kaimyninei šaliai, bet prisiminus kalbas apie „vertybinę politiką" ir tai, kad valdžia sėkmingai užkardydavo ir nesankcionuojamų prekių gabenimą, sunku būtų patikėti, kad ji nieko nežino apie augančias prekybos su Rusija apimtis šioje sferoje. Gal valdantiesiems tiesiog patogu to nepastebėti ar, galvojant apie rinkimus, netrukdyti dirbti juos nuolat remiančiam stambiajam verslui?
