1 nuotr.Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Visi sandoriai, viršijantys 3000 eurų sumą, turės būti atliekami tik negrynaisiais pinigais; taip pat ir periodiniai mokėjimai, atliekami pagal tą patį sandorį, bendrai jų sumai pasiekus 3000 eurų.
Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti sandorių skaidrumą, efektyvesnę jų kontrolę bei sumažinti galimybes piktnaudžiauti.
Išimtį siūloma taikyti tik tais atvejais, kai atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje neteikiamos reikalingos mokėjimo paslaugos, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Tokiu atveju mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 d. turės pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie atsiskaitymų aplinkybes ir duomenis apie sandorio šalis.
Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad ribojimai, kuriems pritarė Vyriausybė, turėtų padėti kovoje su šešėline ekonomika.
„Siekiant mažinti prielaidas šešėlinei ekonomikai, tikslinga apriboti vieną iš jos egzistavimo sąlygų - atsiskaitymus, kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais. Legaliai ūkinei veikalai tai jokių papildomų problemų neturėtų sukelti“, - sako V. Šapoka.
Pasak ministro, atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas yra viena iš Vyriausybės priemonių kovoje su šešėliu.
„Tai yra viena priemonė iš kompleksinio kovos su šešėliu plano. Apčiuopiamą rezultatą duos bendras kompleksas priemonių. Kartu su kitomis priemonėmis, manau, kad tas rezultatas bus tikrai didelis“, - prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė V. Šapoka.
Vyriausybės nuomone, negali būti tokios situacijos, kai valstybė išleidžia daugiau nei uždirba. Tokia situacija aiškiai rodo, kad šalyje vis dar dalis piniginių sandorių yra šešėlyje, nusikalstamu būdu gaunamos nemažos sumos pinigų. Šis sprendimas bus papildomas įrankis kovoje su korupcijos apraiškomis, pavyzdžiui, kuomet neteisėtai finansuojamos politinių partijų rinkimų kampanijos šimtatūkstantinėmis sumomis.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 3 tūkst. eurų, todėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimas neturėtų sukelti nepatogumų.
Šią priemonę, greta kitų, mažinančių nelegalią ekonomiką, rekomenduoja ir Europos Komisija, tokia praktika plačiai taikoma daugelyje Europos Sąjungos valstybių, be to, pastebima tendencija pastaraisiais metais atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribas mažinti.
Jei Seimas pritars, pakeitimai įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d.
Vyriausybė nutarė kaupti „Sodros“ rezervinį fondą
Vyriausybė trečiadienį nusprendė sudaryti Valstybinio socialinio draudimo rezervinį fondą. Jis turės užtikrinti, kad, ištikus ekonominiam sunkmečiui ir „Sodros“ biudžete pritrūkus pinigų, pažeidžiamos visuomenės grupės būtų apsaugotos - jos gautų pensijas bei išmokas.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad ankstesnių metų įvykiai rodo, jog finansiniai sunkumai gali užgriūti greitai ir netikėtai.
„Turime būti pasirengę užtikrinti šalies ekonominį saugumą bei stabilumą. Rezervo fondo lėšos bus naudojamos tik gerai įvertinus ekonominę padėtį ir nustačius išskirtines aplinkybes, kurioms atsiradus nebūtų galima finansuoti atitinkamas socialinio draudimo rūšis“, - sako S. Skvernelis.
Šį rezervo fondą sudarys dvi dalys: Pensijų ir Išmokų subfondai. Pirmasis numatytas pensijoms mokėti, o antrasis yra skirtas kitoms socialinio draudimo išmokoms (ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe).
Planuojama, kad pagrindinę Rezervo fondo lėšų dalį sudarys įplaukos, viršijančios išlaidas, taip pat pajamos, gautos iš investavimo, lėšų laikymo kredito įstaigose ir kitos teisėtai gautos pajamos.
Abiejų subfondų lėšos galės būti investuojamos tik į Vyriausybės, Lietuvos banko, Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių narių, Europos centrinio banko (ECB), EEE valstybių narių centrinių bankų ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurioms priklauso bent viena EEE valstybė narė, išleistus skolos vertybinius popierius. Taip pat numatyta galimybė iki 30 proc. lėšų investuoti į užsienio valiuta denominuotus skolos vertybinius popierius.
Šiuo metu Rezervo fondas nėra kaupiamas, tačiau tokia prievolė buvo nustatyta 2017 m. sausį įsigaliojusiais Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais.
Praėjusiais metais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos siekė 3 438,8 mln. eurų, išlaidos - 3 436,8 mln. eurų. Pirmą kartą istorijoje nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pajamos viršijo išlaidas 2 mln. eurų.
